Viešnagė Japonijoje: daugybė įspūdžių, koncertų ir naujų draugų

Alytaus miesto delegacija, kurios sudėtyje buvo Alytaus miesto savivaldybės mero pavaduotoja Valė Gibienė (delegacijos vadovė), Alytaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja Silvija Peštenienė bei Alytaus muzikos mokyklos liaudies ansamblio „Rytato" 8 muzikantai ir jų vadovė kanklių mokytoja metodininkė, Liaudies instrumentų skyriaus vedėja Edita Radvilavičienė, prieš keletą dienų sugrįžo iš saulėtosios Japonijos.

Delegacija į tolimąją Japoniją vyko Hiracukos miesto savivaldybės kvietimu. Alytiškiai dalyvavo kasmet Hiracukos mieste vykstančiame spalvingame „Tanabata" festivalyje bei daugybėje kitų susitikimų ir renginių.

Japonija pasitiko drėgnu, karštu, vėjuotu klimatu, skaniu maistu, cikadų balsais, žaliuojančiais parkais, kalnais, beribiu vandenynu ir, žinoma, santūriais, bet labai nuoširdžiais, paslaugiais žmonėmis.

Pirmąją vizito Japonijoje dieną, susitikę su miesto meru ir tarybos nariais, supratome, kad Lietuvos vardas Hiracukoje gerai žinomas ir tariamas su pagarba, o alytiškiai čia viešėjo jau ne kartą. Pirmieji muzikos kūriniai, kuriuos grojome savivaldybėje, regis, labai patiko žiūrovams, todėl drąsiai ruošėmės kitiems koncertams, kurių turėjome net šešis: grojome ir dainavome festivalio „Tanabata" scenose, mokyklose, neįgaliųjų užimtumo centre.

Ansamblio dalyviams teko muzikuoti ir su taiko būgnais grojančia Hiracukos grupe, koncertuoti su Nakaharos vidurinės mokyklos pučiamųjų instrumentų orkestru, mokyti jaunuosius japonus virpinti kankles ar smuiką.

Alytiškiai mokiniai turėjo puikią galimybę susipažinti su Tokijo centru, Hiracukos miesto įžymybėmis, lankėsi Istorijos ir Meno muziejuose, šventykloje, plaukė laivu į Enošimos salą. Apžiūrėjome sodą, kuriame auginamos nuostabios rožės, japoniški ryžiai, lotosai ir kt. Pasirodo, čia nuolat vyksta edukaciniai užsiėmimai, į kuriuos atvyksta šeimos su vaikais ir seneliais, mokinių ar suaugusiųjų grupės. Daugeliui iš mūsų buvo naujiena pamatyti, kaip auginami didžiuliai lotosai, japoniški prieskoniai ar ryžiai vandenyje.

Prasmingas ir įsimintinas buvo susitikimas su Nakaharos vidurinės mokyklos mokytojais ir mokiniais. Nors iš pirmo žvilgsnio japonų vaikai skiriasi nuo lietuvių – jie nuolankūs, santūrūs, ne tokie drąsūs, bet susibičiuliavę – tokie pat linksmi, nuoširdūs ir smalsūs. Mums teko juos mokyti lietuvių liaudies šokių ir žaidimų. Iš pradžių daugiau stebėję nei bendravę, vėliau į didžiulį ratą ėję lietuvaičių bendraamžiai tapo puikiais draugais. Jau vakare socialiniuose tinkluose dėkojo alytiškiams už puikų koncertą, žaidimus, gerą nuotaiką ir pasakojimus, kvietė būti draugais.

Linksmas ir begalinių įspūdžių kupinas buvo ir pusdienis su Hiracukos studentais. Lyginti ir ieškoti panašumų bei skirtumų vertė ir apsilankymas socialinėse įstaigose, kur drauge su jų lankytojais stebėjome čia vykstančias veiklas, mokėmės japoniškų žaidimų, domėjomės origamio technika, studijavome japonų raštą.

Bendraudami su Japonijos lietuvių bendruomenės atstovais sužinojome apie šeimų tradicijas, požiūrį į vaikų teises ir pareigas. O vaikų priežiūrai Japonijoje skiriamas ypatingas dėmesys: 17 val. visame mieste pradeda garsiai groti muzika. Tai reiškia, kad baigėsi darbo laikas ir visiems metas keliauti namo. Po 17 val. vaikams vieniems, be tėvų ar senelių priežiūros, būti gatvėje draudžiama. Ir, regis, jokių klausimų nekyla. Juk susitarimai yra susitarimai, gyvenimo normos, kurių privalu visiems paisyti.

Džiugu, kad liepos 6-ąją drauge su lietuviais visame pasaulyje giedojome tautišką giesmę. Tuo metu, kai Lietuvoje 21 valandą. suskambo pirmieji valstybės himno akordai, Japonijoje buvo 3 valanda – gili naktis, o mes, pasipuošę tautiška atributika, su Lietuvos valstybės vėliava rankose jungėmės prie savo tėvynainių toli nuo tėvynės. Nepaprastas pasididžiavimo Lietuva jausmas užliejo širdis...

Viešnagės Japonijoje metu teko patirti ir ekstremalių pojūčių – buvome nemenkai išgąsdinti 3,5–4 balų stiprumo žemės drebėjimo, atidėtas 11 valandų lėktuvo skrydis. Nepaisant to, sėkmingai sugrįžome namo ir jau kuriame tolesnio bendradarbiavimo su Hiracuka planus. Vienas jų – kartu su Alytaus muzikos mokyklos mokiniais ir Hiracukos miesto pučiamųjų instrumentų grupe surengti tiesioginį muzikinį tiltą „Alytus–Hiracuka". Sužinojome, kad aptarti šios idėjos ir kitų bendradarbiavimo švietimo srityje galimybių šių metų spalio mėnesį į Alytų atvyks Hiracukos miesto savivaldybės švietimo atstovų delegacija.

Drauge su mokiniais dėkojame Alytaus miesto savivaldybei ir Alytaus muzikos mokyklos direktorei profesorei dr. Aldonai Vilkelienei už suteiktą galimybę atstovauti Lietuvai ir Alytui tolimojoje Japonijoje, koncertuoti, bendrauti su mokiniais ir studentais, susipažinti su šios tolimos šalies gamta, kultūra, tradicijomis ir papročiais.

Edita Radvilavičienė, Alytaus muzikos mokyklos kanklių mokytoja metodininkė

Komentarai

Komentarų nėra

Parašykite komentarą