Atleidau. Vaclovas Matažinskas

Ir vėl prie durų stovi,

Beldiesi, trankais…

Tu gal įeiti nori,

Bet raktą praradai.

Praradai į mano širdį

Ir į vaikų raktus.

Vaikai juk viską girdi...

Tu eik, paliki mus.

Vaikus matyti nori?

Save ar tu matai?

Tu vos ant kojų stovi,

Nugriuvęs jau buvai.

Kodėl, kada ne girtas,

Lenki šitus namus?

Kodėl tu toks netvirtas,

Myli draugus, ne mus?

Kodėl tau reikalingi

Vaikai tiktai girtam?

O blaivas juk tu tingi

Ateiti. Kam jie tau?!

Sakai, tau gėda būna...

Tad kam tuomet geri?

Išbrisk tu iš to liūno

Ir būsim vėl visi.

Ir vėl visi gyvensim,

Priimsiu aš tikrai.

Gyvensim, kol pasensim

Ir kol užaugs vaikai.

Vaikai juk tave myli,

Tu tėvas jiems esi,

Tik tavęs labai bijo,

Kai girtas ateini.

Eik, permiegok pas mamą,

Ateik rytoj, ryte.

Pietų didžiulį stalą

Padengsiu aš tau čia...

Padengsiu, jeigu nori

Gyvent vėl su šeima.

Ne aš, vaikai juk nori,

Kad tu gyventum čia.

O aš jau tau atleidau

Už viską, pats žinai.

Man nieko juk nereikia

Man rūpi tik vaikai...

Iš Vaclovo Matažinsko knygos "Apie viską iš širdies...", 2017 m. Autoriaus knygą platina pats autorius: Vaclovas Matažinskas.