Krenta. Vaclovas Matažinskas

Krenta snaigės lyg žiedlapiai krenta balti,
Per pusnis, lyg per sodą baltą brendi.
Saulė šviečia danguj, o aplink taip gražu,
Kad viduržiemį pavasarį švelnų jauti.

Metai bėga, nudažo mums galvas baltai,
Aplink laksto anūkai, vaikų jau vaikai.
Noris dūkti, šėlioti, noris grįžt į laikus,
Kada vaikėm maži nuo stogų balandžius.

Noris pirmąjį bučinį vėl pakartot,
Meilę savo vienintelei padovanot.
Nusivilti, paverkti, pavydėt ir kovot,
Ir nuo draugo klasiokę kažkaip nuviliot.

Krenta snaigės lyg žiedlapiai krenta balti.
Metai bėga, sustabdyti tu jų negali...
Saulė šviečia danguj, o aplinkui gražu.
Užpykstu, jeigu kas pavadina senu...

Iš Vaclovo Matažinsko knygos "Apie viską iš širdies...", 2017 m. Autoriaus knygą platina pats autorius: Vaclovas Matažinskas.