Mintimis į vaikystę. Vaclovas Matažinskas

Aš iš vaikystės savo sugrįžtu,
Ten pabuvojau mintimis, man gera buvo...
Beeidamas jaunystę sutinku –
Apgailestauju, kad į ją pro laiką žiūriu.

Ten pirma meilė, bučiniai pirmi,
Draugai, kurių jau daugelio nėra.
Tenai tėvai ir kiemo vaikai geri, 
Nors kiemo to seniai jau nebėra.

Mūs vasarų ten vakarai ilgi,
Kaimynas Vytautas su gitara.   
Aplinkinių kiemų sueidavom vaikai visi
O Dieve, kaip mums buvo gera.

Slėpynės ir žaidimai tame kieme,
Nes neturėjom išmaniųjų mes, nei „kompų“  
Žaidimais lepindavome patys save
Ir nuotykiais – vandens parnešdavom iš „pompų“...

Dažnai aš mintimis ten sugrįžtu,
Suspaudžia širdį, bet atgal jau nebegrįšiu...
Į kitą pusę aš lėtai kaip ir visi einu.
To kas praėjo, niekad nepavysiu.

Iš Vaclovo Matažinsko knygos "Apie viską iš širdies...", 2017 m. Autoriaus knygą platina pats autorius: Vaclovas Matažinskas.

Komentarai

Komentarų nėra

Parašykite komentarą