Koks žiaurus. Vaclovas Matažinskas

Gyvenimo laikas yra žiaurus, 
Jis atima iš mūsų jaunus metus,
O įteikia tik lazdą ir vaistus.
Koks laikas mūs gyvenimo žiaurus.  
 
Atrodo, vakar basas aš laksčiau,
Rytais tik atsikėlęs maudytis ėjau.
Dabar rytais tabletė, arbata
Ir pasivaikščiojimas, kai kam ir su lazda.
 
Jaunystė mano prabėgo nejučia.
Man rodos, sutikau tave sode,
Dabar kiekvieną dieną mes abu,
Tave turiu, nereikia man kitų.
 
Jaunystės metai – laikas nuostabus,
Jauni, įsimylėję buvome abu...
Dabar į nuotraukas pažiūrime ir į save
Ir liūdna pasidaro. Tik neverkiam mes, ne...

O ko gi verkti? Juk metai nesugrįš,  
Jau nepabels jaunystė į duris.  
Laikas žmogaus gyvenimo žiaurus,
Jis atima iš mūsų jaunus metus...

Iš Vaclovo Matažinsko knygos "Apie viską iš širdies...", 2017 m. Autoriaus knygą platina pats autorius: Vaclovas Matažinskas.