Tegul. Vaclovas Matažinskas

Tegul šlama berželiai balti,
Kalba klevas, lapais karpytais.
Šnabžda pušys, spygliai jų smaili –
Aš likimo iš laimės išvytas.

Mes iš saulės sėmėm jėgų,
Iš mėnulio jausmus mudu ėmėm,
Ir žvaigždes ridenome  abu, 
Šaltą rasą rytais pievoj gėrėm.

Dieną pienių medų mes ragavom,
Nešė bitės mums jį ant sparnų,
O nuo jo dar daugiau meilės gavom.
Buvo mums nuo tos meilės saldu.

Mes keliavom nuo žiedo ant žiedo,
Lyg plaštakės mes sėdom ant jų
Ir aplink mes nematėme nieko –
Buvom mes jausmų pievoje tik du.

Bet įsiutęs vėjas išblaškė
Plaštakes, aromatą žiedų...
Kilo dulkės ir bitės nematė
Lig nektaro nuskristi kelių.

Savo meilę išragavom kaip medų,
Nebeliko to skonio saldaus.
Spėjai tu pasakyti man ačiū,
Aš likimo apgautas likau.

Mano laimę išvijo likimas.
Šlama beržas, o aš jo klausau,
Girdis klevo lapų ošimas,
Širdyje su spygliu aš likau...

Tegul šlama berželiai balti,
Kalba klevas, lapais karpytais,
Šnabžda pušys, spygliai jų smaili...
Aš likimo iš laimės išvytas.

Iš Vaclovo Matažinsko knygos "Apie viską iš širdies...", 2017 m. Autoriaus knygą platina pats autorius: Vaclovas Matažinskas.

Komentarai

Komentarų nėra

Parašykite komentarą