Būna. Irutė Matažinskaitė - Lazickienė

Juk būna, kad širdis neranda vietos,
Ir būna, kad susijaukia jausmai.
Juk būna, buvęs mielas ir mylėtas
Šiandien jau tampa piktas, įtarus labai.
 
Aš pasimetusi. Man skauda širdį.
Nesuprantu, tikrai nesuprantu,
Kodėl gi iš gyvenimo kaip šiukšlė
Aš išmesta esu.
 
O galbūt niekad nebuvau ir reikalinga?
Gal niekad nebuvau ir artima?
Galbūt man tiktai atrodė,
Kad esu laiminga, nes tu esi šalia?
 
Turbūt gyvenimas savas taisykles turi.
Jei išbraukė, matyt, tokia lemtis.
Juk niekad nežinai, galbūt rytoj jau
Į savo glėbį prisiims tave kita širdis.
 
Tik gaila to, kas buvo, kuo tikėjau.
Ir gaila, bet diagnozės žmonėms nenustatau.
Sakau – gal tai tik trumpas pablogėjimas.
Kas žino. O gal kas rimčiau...

Iš Irutės - Matažinskaitės Lazickienės knygos "Aš renkuosi gyvenimą", 2018 m.