Širdy dar ne ruduo. Irutė Matažinskaitė - Lazickienė

Metai lyg paukščiai
Tolyn vis plasnoja,
Jų sustabdyti aš negaliu.
Su jais ir jaunystė
Nusikvatojus
Liko kažkur prie kaštonų žalių.
 
O aš į priekį vis dar žingsniuoju.
Kartais skubu,
O kartais lėčiau.
Tada pagalvoju:
Tai kur nuskubėsiu,
Jeigu gyventi vis laiko mažiau.
 
Gruodas jau baigia plaukus nubalint.
Puošia raukšlelės veidą,
Rankas.
O man gražu,
Juk ir senstantis gali
Džiaugtis gyvenimo
Vaisium saldžiu.
 
Ir man patinka šie mano metai.
Protas subrendęs,
Širdis dar jauna.
Dar ne saulėlydis
Ir dar ne vakaras,
Ne paskutinė dar mano daina...

Iš Irutės - Matažinskaitės Lazickienės knygos "Aš renkuosi gyvenimą", 2018 m.