Visur kartu. Vaclovas Matažinskas

– Kur aš vaistus savus padėjau,
Ar nežinai, jų nematau,
Štai ką tik rankose turėjau,
Ėjau virtuvėn, atėjęs neradau.
 
– O tu virtuvėn vėl sugrįžki,
Gal juos tenai ir palikai...
– Gerai sakai, reik šaldytuvan lįsti,
Dešrą  ėmiau, o juos ten palikau.
 
– Arbatos atsigerkim ir gal eisim,
Pas daktarus reik man ir reikia tau,
Vaistus gal nuo spaudimo tau pakeisim,
Aukštokas vakar buvo, matavau.
 
– Na, nežinau, galvos man neskaudėjo...
O gal pavaikščiosim po to šile,
Sakei, šakelių Velykoms tau reikėjo,
Na, va prilaušim ir pamerksim vazoje.
 
– Gerai, lazdyno imsime ir beržo,
Jos greit išleidžia jaunus lapelius...
Tik užrakink duris išeidamas iš karto,
Mūs visą pusdienį namuose nebebus.
 
Išėjo jie abu už rankų susikibę,
Viens kitą palaikydami, jiems taip smagu,
Tas įprotis dar nuo jaunystės pas juos likęs –
Visur abu, visur kartu...

Iš Vaclovo Matažinsko knygos "Aš meilę amžiną dainuoju...", 2018 m. Autoriaus knygą platina pats autorius: Vaclovas Matažinskas.

Komentarai

Komentarų nėra

Parašykite komentarą