Laumės. Vaclovas Matažinskas

Ežere aš leliją mačiau,
Ji balta, tarsi gulbė ten plaukė,
Nenuskyniau, žydėt palikau,
Tačiau ji manęs nesulaukė.

Atėjau į ją vakare pažiūrėti,
Tačiau ežeras buvo jau dingęs...
Laumės ėmė man jos pavydėti,
Aš stovėjau iš pykčio sustingęs.

Dingo ežeras ir balta lelija,
Liko Laumių voratinklių skaros,
Kad žinočiau, jog buvo jos čia,
Jos iš pavydo man šitaip daro...

Nemylėjau aš, Laume, tavęs,
Jau sakiau – niekuomet nepamilsiu...
Grąžink ežerą, grąžink lelijas,
Meilės tu niekuomet nepaimsi.

Iš Vaclovo Matažinsko knygos "Aš meilę amžiną dainuoju...", 2018 m. Autoriaus knygą platina pats autorius: Vaclovas Matažinskas.

Komentarai

Komentarų nėra

Parašykite komentarą