Mano Baltija. Irutė Matažinskaitė - Lazickienė

Einu pakrante, o širdis dainuoja,
Man taip gražu, kaip Baltija banguoja.
Matau, kaip pušeles išdykęs vėjas glosto,
Jaučiu, kaip debesėlio ašara nukrinta man ant skruosto.
 
Žuvėdra praskrenda, sparnais man moja,
Kur kviečia ji mane ir kur vilioja?
Platybėn jūros neramios
Klausyti lūžtančios bangos dainos!
 
O gal pavirtusiai į baltą Paukštę
Kartu su ja pakilt į begalinį aukštį!
Gal skrist, plasnot virš debesų,
Pajusti laisvės galią Baltijos bangų!
 
Gražu pajūryje, čia mano siela išsivalo,
Čia mintys tampa šviesios, švarios.
Galbūt todėl kaskart čia sugrįžtu,
Kad pasijusčiau lyg žuvėdra viršum debesų.

Iš Irutės - Matažinskaitės Lazickienės knygos "Tėvynę savo meile apkabinsiu", 2019 m.

Komentarai

Komentarų nėra

Parašykite komentarą