Aš nežinau... Vaclovas Matažinskas

Nežinau, ką tau dovanoti?
Gal gėlių, o gal savo eiles,
O gal ką nors tau paaukoti...
Aš nežinau, ar priimi aukas.

Gal tau Šiaurinę žvaigždę atiduoti –
Ją nukabinti nuo dangaus galiu.
Kuo, pasakyk, tave prisivilioti
Ir kuo nustebinti tave galiu?

Gal rasti tau raudonąją gėlelę,
O man pavirsti pabaisa princu.
Pagrobt ir nusinešti į trobelę
Vidur tamsių, gūdžių miškų.

Gal tau iš jūros rūmus gintaro iškelti,  

Kad tu gyventumei juose ramiai.
O gal ant rankų aukštyn tave pakelti,
Ten kur skrajoja balti angelai.

Gal į bekraščius laukus tave nunešti,
Ten kur aguonos žydi, laukiniai lubinai,

Gal žiedus tuos nuskint ir dovanų parnešti,
Tegul pražysta visi tavo kambariai.

Tau atiduodu širdį, pilną meilės
Ir atiduodu tau švelnius gražius jausmus,
Linkiu aš tau, mieloji, tiktai laimės
Išgirsk, prašau, šiuos meilės kupinus žodžiu.

 

Iš Vaclovo Matažinsko knygos "Apie viską iš širdies...", 2017 m. Autoriaus knygą platina pats autorius: Vaclovas Matažinskas.

Komentarai

Komentarų nėra

Parašykite komentarą