Nuotraukos autorius: V.Ščiavinsko nuotr.

Žydinti vasara: lubinus leidžia skinti į valias, kitų augalų geriau neliesti

Sužydėjus pievoms ir parkams atsiranda žmonių, kurie jiems patikusius augalus nusiskina ir susikomponuoja puokštes. Specialistai įspėja, kad skinti derėtų tik tuos augalus, kuriuos patys užaugino, o nuskabius tuos, kurie įtraukti į Lietuvos raudonąją knygą, gresia baudos. Tiesa, yra ir išimčių. Pavyzdžiui, daugiamečiai lubinai, kurie šiuo metu žydi mėlynais, melsvai violetiniais ar baltais žiedais. Tai invazinė rūšis Lietuvoje, tad jei namo parsinešite glėbį lubinų, gamtininkai jums netgi padėkos. Pasak Aplinkos ministerijos specialistų, Lietuvoje lubinai paplito XX a. pradžioje. Šis augalas sugeba keisti aplinkos sąlygas ir patręšti dirvožemį azotu. Dėl to toje vietoje, kur auga lubinai, ima nykti kiti augalai. Lubinų šaknų sistema gerai išvystyta ir neišdžiūsta net per sausrą, todėl šie augalai anksčiau naudoti priešgaisrinėse miškų juostose – sąžalynai gali užkirsti kelią pažeminiams gaisrams. Tačiau dabar mūsų šalyje daugiamečiai lubinai tiek išplitę, kad juos tenka naikinti. Žmonėms šis augalas nepavojingas, todėl skinti žiedus ir merkti į vazas galima drąsiai. Tik nudžiūvus, kad sėklos nesidaugintų, juos reikėtų sukompostuoti arba išmesti į šiukšliadėžę. Draudžiama auginti visas daugiamečio lubino veisles, nors dar pasitaiko atveju, kad parduodamos šių augalų sėklos ir sodinukai. Už invazinių rūšių auginimą, dauginimą, mainymą ir pan. numatytos baudos nuo 200 iki 400 eurų, o juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo 300 iki 600 eurų. Dar didesnės baudos numatytos už invazinių rūšių pateikimą rinkai ar tyčinį paleidimą į aplinką – 300-500 eurų, o juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – 800-1500 eurų.

Lietuviškos orchidėjos auga čia pat, bet liesti nevalia

Visiškai kitaip nei su lubinais, gamtoje reikėtų elgtis išvydus įspūdingus žiedus užauginančią plačialapę klumpaitę, dar vadinamą lietuviškąja orchidėja. Ši gėlė įtraukta į Lietuvos raudonąją knygą, tad ją skinti draudžiama. Pasak Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos skyriaus vyr. specialistės Lauros Janulaitienės, šių augalų galima rasti Vilniuje, Verkių regioniniame parke. Gražius žiedus išvydę poilsiautojai kartais net bando augalą išrauti su šaknimis – nori pasisodinti savame kieme prie namų. L. Janulaitienė perspėja, kad skinti draudžiama ne tik plačialapę klumpaitę, bet ir daugelį kitų gegužraibinių šeimai priklausančių augalų. Nuskynus saugomą augalą žmogui gali būti skirta bauda nuo 30 iki 300 eur, juridiniam asmeniui – beveik dvigubai didesnė.

Nepastovus oras – gamtos protestas

Neskinti, bet grožėtis augalais iš tolo, o norint jais džiaugtis visus metus – žiedus nufotografuoti pataria ir Vilniaus universiteto Botanikos sodo Dendrologinių kolekcijų vyr. kuratorė Gintarėlė Jurkevičienė. Ji apgailestauja, kad šiemet laukuose kai kurie augalai dėl sausros jau baigia nužydėti. „Drėgnose vietose šiuo metu žydi gaisrenos, sausose – naktižiedės. Geltonai žydi liucernos ir gargždeniai. Tačiau kai kurie augalai jau baigia nužydėti. Liepų žiedai irgi jau krenta, neaišku, kaip tai paveiks bitininkus. Jau žydi avietės, tačiau jei trūks drėgmės, jos nesubrandins vaisių. Augalus gali išgelbėti tik dangus. Blogiausia gamtai, kad nėra pastovumo – pernai buvo labai drėgna, šiemet – per sausa. Kai kurie augalai gali išnykti, tačiau tikrąjį rezultatą pamatysime tik po kelerių metų. Gamta taip protestuoja. Tačiau dėl to kaltas pats žmogus – jis teršia ir nesaugo gamtos”, – teigia G. Jurkevičienė.

Jos kolegė, Žolinių dekoratyvinių augalų kolekcijų skyriaus vedėja Gitana Štukėnienė taip pat sunerimusi – pievose šiuo metu žydi tie augalai, kurie paprastai žiedus kraudavo tik liepos mėnesį. Galima pamatyti vėdrynų, burbulių, dobilų žiedus.

Augalus galima ir išsinuomoti

Nors laukuose ir pievose augančius augalus, kurie nėra įrašyti į saugomųjų sąrašą, skinti nedraudžiama, specialistės pataria vis tiek jų neliesti. Namus pasipuošti galima tais augalais, kuriuos patys užsiauginame arba nusipirkti skintų gėlių, kurios specialiai ir auginamos pardavimui. Kita išeitis – augalus išsinuomoti. Lauko gėlininkystės bandymų stoties biologė Vida Aleknienė pasakoja, kad jų centre augalus žmonės dažnai nuomojasi įvairiems renginiams. Vazonuose augančios pušys, eglės ir kiti spygliuočiai renginiuose tampa žaliu fonu ar švenčių erdves atskiriančiomis gyvomis sienomis.

Gintarė Micevičiūtė 

lrytas.lt informacija