Nuotraukos autorius: V.Kerulytė

Pabudusios alkanos erkės puola žmones šimtais: viena rūšis – pavojingiausia

Adrenalinas. Mažiausiai savaitę nebenorėsiu pažiūrėt į miško pusę. Juokavome su sūnumi – prie kieno drabužių daugiau erkių prisikabins. Laimėjo jis rezultatu 93:25. Pavaikščiojus aikštelėse, kur didesnė žolė, aplipdavo akimirksniu. Žiauru, šlykštu, baisu. Ačiū Dievui, kad laiku nusirinkome ir namo neparvežėme. Saugokitės mažųjų parazitų“, – taip nuotraukomis iliustruotą pasivaikščiojimą gamtoje ir surinktas 118 erkių aprašė Vijolė Kerulytė, gyvenanti Uliūnuose, netoli Panevėžio.

Anot gamtininkų, erkės iš tiesų jau suaktyvėjusiosios: pavasarį – pats didžiausias jų aktyvumo pikas, ypač – nešienautose, apleistose pievose, pamiškėse, taip pat – parkuose.


Ne žmoginė, ir ne gyvulinė

Gamtos tyrimų centro P. B. Šivickio parazitologijos laboratorijos vadovas habil. dr. Gediminas Valkiūnas portalui lrytas.lt teigė, kad erkės nėra skirstomos į žmogines, gyvulines ar šunines.

„Lietuvoje daugiausiai paplitusi yra viena erkių rūšis. Ji puola ir žmones, ir gyvūnus. Tačiau infekcijos, kurias jos perneša – skirtingai virulentiškos (mikroorganizmo arba viruso gebėjimas sukelti ligą šeimininko organizme – red.). Vieni mikroorganizmai pavojingi žmonėms, kiti – gyvūnams, kiti – nevirulentiški“, – tikino mokslininkas G. Valkiūnas.

Visame pasaulyje erkių rūšių yra labai daug, tačiau Lietuvoje labiausiai paplitusi liaudiškai vadinama „šuninė“ arba „miškinė“ erkė. Ją mokslininkai vadina lotynišku pavadinimu Ixodes riccinus, arba tiesiog – iksodinės erkės.

Anot mokslininko, klaidinga skirstyti erkes pagal išvaizdą – raštą, spalvą, dydį, neva vienos yra gyvulinės ir nepavojingos žmogui, kitos šuninės ar žmoginės ir todėl pavojingos.

„Tai yra tos pačios iksodinės erkės, tačiau pastebimos skirtingos jos stadijos, subrendimo formos, morfologinės variacijos“, – sakė G. Valkiūnas. Pavyzdžiui, didelės, ant gyvulių aptinkamos erkės – tai gali būti ta pati Ixodes riccinus erkė, neretai prisisiurbusi daug kraujo ir daug kartų padidėjusi, pakeitusi savo spalvą, išvaizdą.

Didžiausias aktyvumas – pavasarį

Erkių aktyvumas padidėja po žiemos, kai oro temperatūra pasiekia 8-10 laipsnių Celsijaus. „Erkės paplitusios visur, kur yra galimybė prasimaitinti – daugiausia, kur gyvena ežiai, kurmiai, t.y. natūralūs jų pramaitintojai. Ir jeigu į tokią ekosistemą papuola žmogus, jis gali būti užpultas erkių“, – teigė G. Valkiūnas.

Jo teigimu, erkių yra visur – visuose miestuose, visuose jų parkuose.

Lietuvoje yra ir kita, tačiau gerokai retesnė – taiginė erkė (lot. Ixodes persulcatus), labiau aptinkama šiaurinėje šalies dalyje tam tikrose kuriose vietovėse, taip pat ir pievinė erkė (lot. Dermacentor reticulatus), kurių pastaruoju metu yra vis daugiau. „Labiausiai reikia saugotis vienos rūšies – Ixodes riccinus, ji puola visus – žmones, šunis, laukinius gyvūnus, peles, žiurkes, ežius ir t.t.“, – aiškino G. Valkiūnas.

Erkės aktyviausios pavasarį, vasaros pradžioje, taip pat ir rudenį. Erkės peržiemoja po lapais, dirvoje ir pan. Nepasimaitinusi gali išbūti metus ir daugiau, mat jos atsparios daug kam – ir šalčiams, ir sausroms, ir badui.

Naikinimas – neefektyvus, geriau – pasisaugoti

Anot G. Valkiūno, visiškai išnaikinti erkių – neįmanoma, kadangi jos aptinkamos gamtiniuose, natūraliuose židiniuose, kur dauginasi misdamos laukinių gyvūnų krauju. „Tačiau dažnai žmonių lankomose vietose atlikti profilaktinius purškimus – įmanoma. Vis tik tai yra vietinis, lokalus sprendimo būdas, neduodantis didesnio efekto“, – sakė G. Valkiūnas.

Mokslininko teigimu, erkių populiacija didėja dėl klimato kaitos ir švelnių žiemų, mat šie parazitai puikiai peržiemoja. Dėl didėjančio erkių kiekio kyla ir didesnė rizika užsikrėsti itin pavojingomis ligomis.

„Viena iš jų – erkinis encefalitas, nuo kurio būtina skiepytis, nes susirgus gydymas – labai sudėtingas. Taip pat – Laimo liga, nuo kurios skiepo nėra. Šunims erkės perduoda kitą pavojingą ligą – babeziozę“, – aiškino Gamtos tyrimų centro P. B. Šivickio parazitologijos laboratorijos vadovas habil. dr. G. Valkiūnas.

Geriausia apsauga – skiepai ir atidumas

Neries regioninio parko ekologas, biologas, ekskursijų gamtoje vadovas Saulius Pupininkas teigė, kad erkės jau bunda, mat sniego danga nutirpusi. „Erkės aktyvesnės pavasarį, kai oro temperatūra jau pliusinė. Daugiausia erkių – nešienaujamose, apleistose pievose. Tad tokių vietų patartina vengti. Erkės į medžius nelipa, jos būna ant žolės stiebelių maždaug iki 20 cm aukštyje“, – sakė gamtininkas S. Pupininkas.

Norint apsisaugoti nuo žmonėms itin pavojingų ligų – erkinio encefalito ir Laimo ligos, ekologas rekomenduoja skiepytis ir būti atidiems. Parkuose ir miškuose reikėtų vengti aukštų žolių, vaikščioti specialiai paruoštais pažintiniais takais.

„Gamtoje vilkėkite šviesius drabužius, nes taip bus lengviau pastebėti užropojusią erkę. Kelnes visada susikiškite į kojines, kad erkė negalėtų lengvai palįsti po drabužiais. Kiek įmanoma, uždenkite ir kitas atviras kūno vietas. Papildomai galima naudoti ir specialias priemones nuo erkių, pavyzdžiui, purškalus. Grįžus iš gamtos reikia atidžiai save apsižiūrėti. Vis tik užtrunka laiko, kol erkė įsisiurbia, todėl atidžiai apsižiūrėjus, jos būna ant drabužių arba dar neįsisiurbusios į odą“, – patarė Neries regioninio parko ekologas S. Pupininkas.

Šarūnas Meškys

lrytas.lt informacija 

Komentarai

Komentarų nėra

Parašykite komentarą