Antrarūšiai produktai Lietuvoje: įspėja net apie galimą vėžio grėsmę

Sumaištį ir vartotojų pasipiktinimą sukėlęs Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) atliktas tyrimas atskleidė, kad į Lietuvą vežami produktai savo kokybe neatitinka identiškų Vakarų Europoje parduodamų prekių

Nustatyta, kad Lietuvos vartotojai turi tenkintis daug prastesnės kokybės maisto produktais nei, pavyzdžiui, vokiečiai. Tyrimas buvo atliktas laboratorijose ir, palyginus Vilniuje ir Berlyne atrinktas 33 rūšių maisto prekes, nustatyta, kad net 23 iš jų skiriasi ne tik sudėtimi, bet ir skoniu, spalva ar konsistencija. Pagrindinis skirtumas – Vokietijoje, galima įsigyti natūralesnės sudėties produktų, kuriuose mažiau maisto priedų, saldiklių ir kt. „Gaila, kad turime tą problemą. Mūsų ir kitų šalių priekaištus girdėjo ir Europos Komisija. Daugeliu aspektų produktų kokybė skiriasi, nes siekiama produktą atpiginti, bet manau, kad tai – tik pasiteisinimas. Yra pažadas, kad 2018-aisiais Europos Sąjunga pradės tyrimą, ir tikimės, kad bus uždrausta tiekti skirtingos sudėties produktus į skirtingas rinkas. Lietuva jau įsitraukė į tokią kovą“, – sakė žemės ūkio ministras Bronius Markauskas, kuris šią situaciją vadino „neskania“.

Lietuva – šalis, kuri gali mokėti už kokybišką prekę Pasak VMVT Maisto skyriaus vedėjo pavaduotojos Loretos Mačytės, nebesame ta šalis ir tie vartotojai, kurie negalėtų įpirkti kokybiško produkto „Vartotojas pirmiausia mato ženklinimą, sudėtį, todėl mūsų specialistai įvertino, kuo skiriasi ženklinimas ir produktų sudėtis. Taip pat norėdami platesnio tyrimo, atlikome ir laboratorinius tyrimus, buvo tirti 28 jutikliai. Tyrimai buvo ir jusliniai. Taip pat buvo tirti ir tokie dalykai, kurių vartotojai šiaip nemato. Pavyzdžiui, kofeino kiekis, ar yra sojų ir panašiai. Užfiksuoti skirtumai Tiriant konkrečius skirtumus tarp Vokietijoje ir Lietuvoje parduodamų produktų, nustatyta, kad, tarkim, sausainiai „Milka Choco cookies“ su pieninio šokolado gabalėliais Vokietijoje parduodami su 35 proc. šokolado gabalėliais, o Lietuvoje – su 32 proc. šokolado gabalėliais. Šaltojoje persikų arbatoje „Nestea“, kuri parduodama Vokietijoje, yra cukraus, o Lietuvoje arbatos sudėtį sudaro cukrus, fruktozė, steviolio glikozidas. Bulvių traškučiuose „Lays salted“ Vokietijoje sudėtyje yra saulėgrąžų aliejaus, o Lietuvoje - palmių ir saulėgrąžų. Juodojoje arbatoje „Lipton Yellow Label tea“ Vokietijoje nėra kvapiųjų medžiagų, o Lietuvoje yra. Skiriasi ir „Nutella“ su lazdynų riešutais, Vokietijoje parduodamoje prekėje yra 7,5 proc. nugriebto pieno miltelių, o Lietuvoje – 6,6 proc. nugriebto pieno ir išrūgų miltelių. O štai tirpiojoje kavoje „Nestle Nescafe gold“, kuri yra parduodama Vokietijoje, kofeino kiekis reikšmingai skiriasi nuo parduodamos Lietuvoje. Kriminalo nėra, tačiau nemalonu Vilniaus universiteto Chemijos ir geomokslų fakulteto profesorius Albinas Žilinskas tikino, kad nors didelio kriminalo nėra, akivaizdu, kad Lietuvai teikiamos prekės – ne pačios aukščiausios kokybės. Jo teigimu, taip yra dėl akivaizdaus verslininkų noro daugiau uždirbti panaudojant pigesnes sudedamąsias dalis. „Didelio skirtumo tarp minėtos šaltos arbatos „Nestea“ sudėties kaip ir nėra, tačiau matyti noras sutaupyti. Cukrus yra natūralus produktas, kurio į produktą įdedama tiek, kiek reikia. Fruktozė yra kone dvigubai saldesnė, todėl ją naudojant yra sutaupoma saldų skonį suteikiančios medžiagos, nors ji ir yra kiek brangesnė už cukrų. Paprastai stevija (steviolio glikozidas), fruktozė ir cukrus yra vartojami atskirai, tad galbūt produkto sudėtis priklauso nuo serijos – vienam saldikliui pasibaigus yra įdedama kito ar pan., bet čia tik galima spėlioti. Labiau suklusti reikia kai kalbama apie skonio stipriklius ir natrio chloridą mėsos produktuose, mat reikia sekti, ar nėra taupoma pačios mėsos ir nededama daugiau skonį stiprinančių medžiagų“, – aiškino Maisto chemijos kursą universitete dėstantis profesorius. Lygindamas aliejų, kuriame ruošiami „Lays salted“ bulvių traškučiai, prof. A.Žilinskas pabrėžė, kad šis aliejus - itin pigus. „Lyginant maistingumą bei kitas aliejaus savybes galima pasakyti, kad palmių aliejus yra prastesnis, tačiau jis taip pat ir labai pigus. Taigi akivaizdu, kad Lietuvai teikia pigesnius, prastesnės kokybės produktus. Na, čia galbūt galima būtų sulyginti su pieno produktų skirstymu į aukščiausią, pirmą ir antrą rūšį, į kurį atsižvelgiant galima būtų teigti, kad mums siunčia ne aukščiausios, bet galbūt pirmos rūšies produktus“, – svarstė jis. Didelio skirtumo nėra, bet kokybė kenčia Paklausus apie „Lipton yellow label tea“ juodąją arbatą ir į ją dedamas kvapiąsas medžiagas, prof. A.Žilinskas nurodė, jog nerimauti nederėtų, mat visos kvapiosios medžiagos tikrai yra leidžiamos vartoti. Deja, tai turi įtakos produkto kokybei. „Galiu spėti, kad Vokietijoje parduodamai arbatai kvapas suteikiamas naudojant citrusinių vaisių žieveles ar kitas natūralias priemones. Lietuvoje jos yra kvapninamos naudojant atitinkamas kvapiąsias medžiagas. Tačiau skirtumas toks, kad natūraliomis priemonėmis pakvepinta arbata ilgiau išlaikys gardų aromatą, o ta, į kurią buvo įlašinami kvapikliai, jo neteks greičiau, mat šis išgaruos. Todėl atsidarius naują arbatos pakuotę kurį laiką jaučiame intensyvu produkto kvapą, o vėliau jis tarsi visai išnyksta. Kalbant apie riešutinį kremą „Nutella“ ir lyginant tai, jog į vokiškus produktus yra dedami 7,5 proc. nugriebto pieno miltelių, o Lietuvoje – 6,6 proc. nugriebto pieno ir išrūgų miltelių, galima daryti išvadą, kad vėlgi siekiama sutaupyti. Išrūgų milteliai yra pigesni nei nugriebto pieno, tačiau sveikatai tikrai nekenkia. Juk lietuviai nuo seno vartoja išrūgas ir vargo nemato, todėl nerimauti dėl to tikrai nereikėtų.“

lrytas.lt inf.