Geresnių sveikatos paslaugų sulauksime jau netrukus

Seimui pritarus sveikatos reformai per artimiausius penkerius metus sveikatos sistemą sustiprins daug naujovių: nuo naujų gydytojų etatų iki modernių diagnostikos, gydymo ir naujų paslaugų teikimo modelių sprendimų. Visa tai – už Europos Sąjungos skirtus kone 711 mln. eurų. Pirmieji sveikatos paslaugų kokybės skirtumą pajus mažesnių rajonų gyventojai, kurių savivaldybės apsisprendė steigti sveikatos centrus. 

Sveikatos centre – reikalingiausi gydytojai patogesniu laiku
Planuojama, kad pirmieji sveikatos centrai darbą pradės 2023 m. viduryje net dešimtyje mažesnių šalies savivaldybių. Pasak Sveikatos apsaugos ministerijos atstovės Birutės Kavaliauskienės, šiose savivaldybėse į vieną naują tinklą – sveikatos centrą – bendradarbiaudamos struktūriniu arba tinkliniu būdu pirminės sveikatos priežiūros įstaigos turės sąlygas pacientams suteikti būtiniausias sveikatos paslaugas. Šeimos gydytojui dirbant su komandos nariais, gerės šeimos medicinos darbo kokybė, o centre dirbančių gydytojų specialistų paslaugomis galės naudotis visų rajono šeimos gydytojų pacientai. 

Sveikatos centro struktūrinis modelis skirtas mažesnėms savivaldybėms, kuriose pirminės sveikatos priežiūros paslaugos yra išblaškytos, paslaugų kokybė ir pasirinkimas nevienodi, sunkiai prieinamos antrinio lygio specialistų paslaugos. Šiuo metu tokių savivaldybių šeimos medicinos kabinetams, dirbant pavieniui, yra sudėtinga užtikrinti gerą paslaugų kokybę, juolab pritraukti gydytojus specialistus dirbti didesniu etatu. 

Sveikatos centre be pilnų gydytojų specialistų etatų, daug dėmesio bus skirta darbo organizavimo ir paslaugų kokybei: veiks „žalieji koridoriai“, atvejo vadybos, pavėžėjimo paslaugos, geresnė priežiūra pacientams su daugybinėmis ligomis, geriau vykdomos profilaktinės programos, kokybiškesnė ir greitesnė esveikatos sistema. Po vieną mažesnių rajonų pirminės sveikatos priežiūros centrai to padaryti nepajėgūs, ir jų paslaugos tampa gerokai brangesnės. 

Vizitai pas šeimos gydytoją taip pat taps gerokai kokybiškesni, šeimos gydytojams pradėjus dirbti su komandos nariais. Tokiu principu dirbama visose pažangiose valstybėse. Žmogaus sveikatos būklę pagal poreikį vertina iškart keli specialistai, jie tariasi, keičiasi sveikatos būklės ir tyrimų informacija, užregistruoja būtiniems vizitams. Jau registracijos metu galima identifikuoti atvejus, kai pakanka ne gydytojo, bet kito komandos nario savarankiškos paslaugos. 

Lėtinėmis ligomis sergantiems pacientams reikia kompleksinių paslaugų, tad paciento būklės stebėsenos planą šeimos gydytojas parengs ir suderins veiksmus kartu su kitais komandos nariais. Jiems talkins ir atvejo vadybininkas, kuris koordinuos savalaikį paciento patekimą pas pirmines ir specializuotas asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikiančius specialistus.
Taigi, pagrindinis reformos siekis – geresnė gyventojų sveikata, ir sveikatos reforma to siekia kompleksiniais sprendimais. 

Pokyčiai reikalingi, nes pacientai vargsta 
Lietuvos diabeto asociacijos pirmininkė Vida Augustinienė pritaria, kad pokyčiai reikalingi jau seniai. 30-tus metus asociacijai vadovaujanti ir 36 metus diabetu serganti moteris sveikatos sistemos skaudulius žino iš savo bei kitų sergančiųjų patirties. 

Mūsų asociacijos narių apklausos rodo, kad apie 70 procentų pacientų žino apie reformą ir jos laukia. 
Esu įsitikinusi, kad šeimos gydytojas turėtų daugiau skirti dėmesio pacientui, ir čia jam gali padėti slaugytojas, jo padėjėjas, kiti specialistai, kurie dirbs jo komandoje. Dabar šeimos gydytojai labai užimti ir nespėja, o kartais gal ir nenori pasigilinti, arba jau yra pernelyg pervargę. 

Ypač laukiu atvejo vadybininko paslaugų. Pasigendu tokio gydytojų komandos ir paciento bendradarbiavimo, apie kokį girdime esant kitose šalyse. Ten paskambina vadybininkas ir sako: „Kaip jaučiatės? Praėjo trys mėnesiai, jums reikia atlikti glikuoto hemoglobino tyrimą“. Mūsų šalyje dažniausiai pacientas viskuo turi rūpintis pats ir dar paprašyti siuntimo pas akių gydytoją ar kitus specialistus, kurių periodinės priežiūros yra būtinos. 

„Nėra ko atimti, mes tik gausime“
Taip į sveikatos reformos kritiką, neva pokyčiai viską atims iš pacientų ir gydytojų, atsako VšĮ Telšių pirminės sveikatos priežiūros centro direktorė Laima Jurytė-Zakarauskienė. Sveikatos paslaugų problemas puikiai žinanti vadovė teigia, kad laukia reformos, nes ji gydymo įstaigoms suteiks įrankių, kaip padėti žmogui, šeimos gydytojams sugrąžins realius darbo krūvius ir autoritetą, o rajono žmonėms priartins patogias specialistų konsultacijas.

Telšių rajono savivaldybės trys sveikatos priežiūros įstaigos laukia apjungimo, nes tai yra vienas iš būdų, kaip galėtume vieni kitiems pagelbėti. Ypač tais atvejais, kai trūksta medikų. Nesuprantu kritikų, sakančių, kad sveikatos reforma iš pacientų ir gydytojų viską atims. Nėra ką atimti. Skiriamos Europos Sąjungos investicijos, įgyvendinama vizija, kad šeimos gydytojai dirbtų komandose, bus taikomi šiuolaikiški vadybos sprendimai – mes tik gausime. Reikia drąsiai eiti pirmyn. 

Turime mokytis į sveikatos priežiūros sistemą žvelgti lanksčiau, inovatyviau. Įdarbinę įstaigoje atvejo vadybos specialistą, socialinį darbuotoją, slaugytojos padėjėją, įsitikinome – tai tikrai svarbios rankos šeimos medicinoje. Visi komandos nariai turi būti vertinami, stiprinamas jų vaidmuo. Esu tikra, jei turėsime teisingą požiūrį į kokybišką šeimos gydytojo komandos darbą ir į paciento poreikius, pertvarka rajone tikrai pasiteisins. 

SAM Spaudos tarnyba