Atlikti tyrimai parodė, jog gerdami šį gėrimą gyvensite ilgiau

Kava yra įsišaknijusi mūsų kultūroje. Vieni ją ruošiame aparatuose, kiti verdame espresą ant ugnies, treti jos ragaujame tik kavinėse. Ar kava naudinga? Atsakymas – taip, tačiau tai priklauso nuo kelių veiksnių. 

Kavos nauda sveikatai yra įrodyta mokslinių tyrimų. Kavos gėrimas siejamas su mažesne mirštamumo ir įvairių negalavimų rizika. Tačiau ar galima jos išgerti per daug? Kavos puodelis ryte gali būti susijęs su mažesne mirties rizika, teigiama žurnale „The Annals of Internal Medicine“ paskelbtame tyrime. Mokslininkai skelbia, kad tie, kurie per dieną išgėrė nuo 1,5 iki 3,5 puodelio kavos, net ir su šaukšteliu cukraus, tyrimo laikotarpiu turėjo iki 30 proc. mažesnę tikimybę mirti nei tie, kurie kavos iš viso negėrė. 

Nesaldinta kava išgyvenimo tikimybę padidino dar 16–21 proc., o geriausi rezultatai buvo tų, kurie per dieną išgerdavo tris puodelius kavos. Tyrėjai analizavo kavos vartojimo duomenis, surinktus iš Jungtinės Karalystės biobanko – didelės medicininės duomenų bazės, kurioje kaupiama informacija apie žmonių iš visos Didžiosios Britanijos sveikatą. Jie analizavo demografinę, gyvenimo būdo ir mitybos informaciją, surinktą iš daugiau nei 170 tūkst. 37–73 metų žmonių per vidutinį septynerių metų stebėjimo laikotarpį. Mirtingumo rizika išliko mažesnė ir tiems žmonėms, kurie gėrė kavą be kofeino, ir tiems, kurie šį gėrimą rinkosi su kofeinu. „Kavos įtaka didžiulė. Yra labai nedaug dalykų, kurie 30 proc. sumažina mirtingumą“, – sakė Harvardo medicinos mokyklos medicinos docentė ir mokslinio žurnalo, kuriame paskelbtas tyrimas, redaktoriaus pavaduotoja dr. Christina Wee, paskelbusi straipsnį apie šį tyrimą. Tačiau ji pridūrė, kad interpretuojant šį tyrimą yra svarbių išlygų. Kadangi toks tyrimas – stebėjimo, jo duomenys negali vienareikšmiškai įrodyti, kad kava pati savaime mažina mirties riziką. Gali būti, kad kavą geriančių žmonių mirtingumo riziką mažina kiti gyvenimo būdo veiksniai, pavyzdžiui, sveika mityba ar nuolatinė fizinė veikla. Pasak daktaro Erico Goldbergo, klinikinio medicinos docento iš N.Y.U. Grossmano medicinos mokyklos, šis tyrimas yra naujausias iš daugelio, rodančių galimą kavos naudą sveikatai. Ankstesniuose tyrimuose kavos vartojimas buvo siejamas su mažesne Parkinsono ligos, širdies ligų, antrojo tipo diabeto, kepenų ir prostatos vėžio bei kitų sveikatos problemų rizika. Pasak dr. E.Goldbergo, mokslininkai tiksliai nežino, kodėl kava yra tokia naudinga, bet atsakymas gali slypėti jos antioksidacinėse savybėse. Tai gali užkirsti kelią ląstelių pažeidimams arba juos atitolinti. Kavos pupelėse yra daug antioksidantų, kurie gali padėti suskaidyti laisvuosius radikalus, pažeidžiančius ląsteles. Ilgainiui laisvųjų radikalų sankaupa gali padidinti uždegimą organizme, kuris gali sukelti su širdies ligomis susijusių apnašų susidarymą, todėl dietologai rekomenduoja vartoti daug antioksidantų turinčius maisto produktus ir gėrimus. Taip pat yra tikimybė, kad kavos mėgėjai apskritai linkę rinktis sveikesnius sprendimus. Mėgstantys kavą, tikėtina, kur kas dažniau pasirinks karštos ar šaltos kavos puodelį, užuot mėgavęsi kur kas sveikatai kenksmingesniais kofeino šaltiniais – energiniais gėrimais ar limonadais. Pastaruosiuose, be kofeino, yra kur kas daugiau cukraus ir kitų dirbtinių medžiagų. 

Vis dėlto kavos gurmanai šiomis žiniomis neturėtų teisintis užsisakydami dar vieną puodelį kavos. Nors tyrimas ir teikia vilčių šio gėrimo mėgėjams, duomenų, kad žmonės, negeriantys kavos, rytą privalėtų pradėti puodeliu šio karšto gėrimo, nėra. Be to, tyrimas rodo, kad kavos teikiama nauda sumažėjo žmonėms, kurie kasdien išgeria daugiau nei 4,5 puodelio kavos. O tie, kurie vartoja ekstremalius kiekius kavos (taip tyrėjai vadina daugiau nei septynis puodelius per dieną), gali ir prisidaryti žalos sveikatai. „Saikas čia, kaip ir visur kitur, yra gerai, – sakė daktaras E.Goldbergas. – Per didelis gero dalyko kiekis nebūtinai reiškia didesnį gero dalyko kiekį.“ Anksčiau kitą didelės imties tyrimą atlikęs jo autorius profesorius Peteris Kistleris iš Bakerio širdies ir diabeto tyrimo instituto Melburne (Australija) teigė, kad malta, tirpioji kava ir kava be kofeino vienodai sumažina sergamumą širdies ir kraujagyslių ligomis ir mirštamumą nuo širdies ir kraujagyslių ligų. „Kofeinas yra geriausiai žinoma kavos sudedamoji dalis, tačiau šiame gėrime yra daugiau nei 100 biologiškai aktyvių komponentų. Tikėtina, kad ne kofeino turintys junginiai lėmė teigiamą ryšį tarp kavos gėrimo, širdies ir kraujagyslių ligų ir išgyvenamumo. Mūsų išvados rodo, kad žmonių nereikėtų atkalbinėti nuo saikingo visų rūšių kavos gėrimo, ja galima mėgautis kaip širdžiai sveiku dalyku“, – kalbėjo prof. P.Kistleris. Parengė Laura BULVYDĖ. 

Graikų salos gyventojų paslaptys 

Graikijai priklausančioje Ikarijos saloje žmonės yra ilgaamžiai – daugelis čia gyvenančiųjų sulaukia daugiau nei 90 metų. Vieni svarbiausių čia atliktų tyrimų rezultatų yra susiję su graikiška kava, kurią vietiniai gyventojai vartoja kasdien. Ikarijoje gerokai rečiau sergama vėžiu, širdies ir kraujagyslių ligomis ir diabetu, o demencija pasitaiko retai. Mokslininkai atvyksta į šią salą ieškoti atsakymų, kodėl vietiniai gyventojai čia gyvena ilgiau. Graikiška kava, kurią gyventojai geria kasdien, ne tik laikoma didžiule graikų kultūros dalimi, – dabar ji vertinama ir kaip sveikatai naudingas gėrimas. Daugeliui žmonių kava greitai ir patikimai paskatina žarnyno veiklą ir skubų poreikį tuštintis, tačiau neaišku, kodėl. Ikarijoje buvo tiriami 55–100 metų gyventojai ir nagrinėjamas kavos vartojimo ir jos poveikio pagyvenusių salos gyventojų sveikatai ryšys. Rezultatai parodė, kad daugiau nei 87 proc. dalyvių, kasdien geriančių graikišką kavą, turėjo sveikesnes arterijas – jos funkcionavo kaip daug jaunesnių žmonių. Mokslininkai daro prielaidą, kad tam tikros graikiškos kavos sudedamosios dalys, pavyzdžiui, minėti antioksidantai, greičiausiai pagerina arterijų veiklą, padidindami organizmo gebėjimą pasisavinti azoto oksidą. 

lrytas.lt informacija