Alytaus rajono visuomenės sveikatos biuras visą gegužės mėnesį įvairiose rajono vietose, įstaigose vykdys triukšmo matavimo akcijas

Prie triukšmo priprantama ir jis kenkia mažiau? Tikrai ne
Paskutinį balandžio trečiadienį pasaulyje minima Tarptautinė triukšmo prevencijos diena. Kaip ir kiekvienais metais, į akcijas, minėjimus bei renginius kviečia įvairios organizacijos, draugijos ar net verslo atstovai, o Alytaus rajono visuomenės sveikatos biuras visą mėnesį įvairiose rajono vietose, įstaigose vykdys triukšmo matavimo akcijas.
Šią dieną siekiama atkreipti dėmesį į tai, kokią didelę grėsmę sveikatai gali padaryti triukšmas. Triukšmo žala žmogaus organizmui įrodyta, todėl teigti, jog galime ir esame prie triukšmo pripratę ir todėl jis mums mažiau kenksmingas yra mažų mažiausiai naivu ir netiesa.
Akustinė trauma, klausos nuovargis ar kurtumas
Labai didelio stiprumo trumpalaikis triukšmo poveikis, toks kaip sprogimas, lėktuvo garsas gali nulemti ausies būgnelio įtrūkimą, o tuo pačiu klausos aparato sužalojimą. Žmogus apkursta, skundžiasi skausmu ausyse, gali prarasti net sąmonę.
Tik, kad kur kas lėčiau, bet taip pat didelį diskomfortą, mažinantį gyvenimo kokybę, nulemia triukšmo sukeltas klausos nuovargis, kuriam dažnai kartojantis, vystosi kurtumas. Pradžioje klausa susilpnėja tik aukštų dažnių garsams, todėl pats žmogus dar gali kurį laiką ir nesuprasti, jog kažko negirdi. Toliau gyvenant ar dirbant triukšmingoje aplinkoje, būklė blogėja – žmogus pradeda negirdėti ne tik aukštų, bet ir vidutinių bei žemų dažnių garsų.
Pasaulyje yra atlikta pakankamai tyrimų, kuriais remiantis galima teigti, jog triukšmas, ypač ilgalaikis, trunkantis ne vienerius metus, sukelia galvos skausmus, svaigimą, cypimą ausyse, nemigą, ir gali prisidėti prie tokių ligų, kaip hipertoninės ligos, aterosklerozės, skrandžio ar dvylikapirštės žarnos lėtinių uždegimų ar net opaligės vystymosi.
Pasiklydę tarp decibelų
Kalbant apie triukšmo žalą žmogaus organizmui neišvengiamai atsiranda poreikis jį „nupiešti“, kitaip tariant, suprasti, kas yra triukšmas, todėl reikia kalbėti apie decibelus – garsumo matavimo vienetus.
Kuo garsas intensyvesnis, tuo greičiau vystosi kurtumas. Didesnis nei 65 dB garsas, ypač dažnai pasitaikantis arba net nuolatinis, neigiamai veikia sveikatą. Palyginimui galima pateikti dažniausiai sveikatos specialistų pateikiamus pavyzdžius: savo širdies plakimą žmogus girdi 10 dB garsu, 30 dB triukšmą sukelia lapų šlamėjimas, laikrodžio tiksėjimas, 40 dB – šnabždesys, 50 dB – lietus bei įprastinė kalba, 70 dB – garsi kalba, 90 dB – riksmas, 95-110 dB – motociklas, 120 – greitosios pagalbos ar policijos automobilių sirenos, 140 dB – reaktyvinio lėktuvo variklio gausmas. Miesto ir buities prietaisų keliamas triukšmas siekia nuo 40 iki 100 dB. Fejerverkų sukeliamas triukšmo lygis – 150 decibelų.
Patylėkime tyloje
Manoma, kad šiuolaikiniame gyvenime tikros tylos nėra. Namuose esame apsupti buities įrangos skleidžiamų garsų, triukšmo sklindančios iš gatvės, o darbe sunkiai išvengiamo gamybinio arba profesinio triukšmo. Daugeliui stambių triukšmo šaltinių suvaldymui reikalingi valstybių požiūrio pokyčiai ir įsikišimai, aktyvus nevyriausybinių organizacijų darbas, tačiau ir kiekvienas žemės gyventojas turėtų individuliai prisidėti galimybės gyventi tyliau ar bent pabandyti suprasti triukšmą ir jo daromą žalą.
Dalia Kitavičienė
Alytaus rajono visuomenės sveikatos biuro direktorė