Mitybos įpročiai - „ne kažką ...“

Apie tai, kad mokyklinio amžiaus vaikų mityba dažnai nėra pilnavertė ir užtikrinanti augančio organizmo poreikius, neretai nereguliari ir gausi produktų, kurie skatina lėtinių neinfekcinių ligų vystymąsi garsiai prakalbta daugiau nei prieš dešimtmetį, tačiau pastarųjų metų tyrimai ir stebėjimai rodo, jog teigiamų pokyčių šioje srityje kol kas neįžvelgiama. Ką apie savo mitybą mano patys vaikai, kodėl jie dažnai net gi puikiai žinodami gresiančius negalavimus, renkasi taip vadinamo greito maisto asortimentą, bet ranka numoja į sveikatinančiais vadinamus produktus? Ką turi nuveikti suaugusieji, kad auganti kartą atsigręžtų į tinkamą mitybą? Į šiuos ir kitus klausimus buvo bandoma atsakyti Alytaus rajono visuomenės sveikatos biuro organizuotoje antrojoje Alytaus rajono mokinių konferencijoje „Išgirskite mus!“, kurioje pranešimus ruošė ir pristatė vyresnių klasių mokinių komandos.
Jaunimo mitybos aktualijos konferencijoje buvo aptartos tikriausiai iš visų pusių, mat pranešimus parengusieji buvo atlikę įvairiausių tyrimų, apklausų ir interviu, kurie atskleidė, ką šių dienų jaunuoliai galvoja apie sveiką mitybą, kasdienį vaisvandenių vartojimą, pabandė įžvelgti skirtumus tarp merginų ir vaikinų pasirinkimo, žvilgtelta į mokytojų mitybos įpročius ir maitinimosi ypatumus namuose, pabandyta atsakyti, kodėl nesimaitina mokyklos valgykloje.
Pranešimai keitė pranešimus, jauni žmonės kalbėjo drąsiai ir užtikrintai, net neketindami slėpti ir gražinti situacijos, jog jie maitinasi toli gražu ne taip, kaip turėtų ir, kaip norėtų suaugusieji.
Jaunuolių apibendrinimai ir mintys mitybos pasirinkimo klausimais
• Pagrindinis maisto pasirinkimo kriterijus - skonis. Taip vadinamas nesveikas maistas yra skanus ir gerokai savo skoninėmis savybėmis gardesnis už sveiką maistą ir taip mano ne tik vaikai, taip maistą vertina ir renkasi suaugusieji.
• Teorinės žinios apie sveiką mitybą nedaro jokios įtakos jauno žmogaus pasirinkimui. Apie nesveiko, taip vadinamo greito maisto, galimą žalą augančiam organizmui žino beveik 90 proc. 15-18 metų jaunuolių, tačiau tai neargumentuoja keisti savo pasirinkimo.
• Nėra galimybių „užkąsti sveikai“. Praalkę užkandžiauja daugiau nei 85 proc. moksleivių. Pagrindiniai „užkandžiai“: konditerijos gaminiai, saldainiai, glaistyti varškės sūreliai ir bulvių traškučiai. Dalis moksleivių užkandžiams rinktųsi sveikesnę alternatyvą, tačiau tokių galimybių neįžvelgia nei namuose, nei mokykloje, nei parduotuvėse.
• Gana įprastas ir neįvairus patiekalų pasirinkimas tiek namuose, tiek ir mokykloje neskatina sveikai maitintis. „Kaip matot, esam tikri lietuviai ir mėgstamiausi mūsų patiekalai - karbonadai ir cepelinai“, - taip vieną iš išsamiausių tyrimų konferencijoje apibendrino pranešėja. Vaikai pridūrė, kad tie patys, pasikartojantys patiekalai neskatina maitintis kitaip.
• Vaikai žino, kad jų maitinimo įpročiai ir mityba nėra tinkama. Didžioji dalis 15-18 metų jaunų žmonių žino, kad jie mitybos įpročių negalima pavadinti gerais ar tinkamais, tačiau taip pat yra įsitikinę, kad negali vieni prisiimti atsakomybės už mitybos pokyčius, jie yra veidrodis to, kas vyksta namuose, mokykloje ir kitoje jiems artimoje aplinkoje.
• Pokyčiai turi būti visur ir visapusiai. Jaunuomenė pripažįsta, kad, taip vadinamas nesveikas maistas, yra mėgstamas ir jų tėvų, brolių, seserų bei kitų artimųjų, todėl tikėtis, jog peržengus namų slenkstį, vaikai taps sveikos mitybos propaguotojais yra naivu, pokyčiai turi prasidėti namuose.
• Užkrečiantys pavyzdžiai ir bendruomeniškumo principu paremtos akcijos - galimi pokyčių pamatai. Jaunuoliai mano, kad tokios akcijos, kaip „savaitė ar mėnuo be bulvių traškučių, ar vaisvandenių“, kurioje dalyvautų visa mokykla galėtų realiai prisidėti prie gerosios žinios apie sveiką mitybą sklaidos, jie taip noriai dalyvautų maisto ruošybos mokymuose, kuriuose išmoktų pasigaminti ir sveikai, ir skaniai.
Konferencijoje taip pat buvo aptariami mokyklų bendruomenių įpročiai maitintis mokyklos valgykloje, diskutuota apie būsimus pokyčius nuo rugsėjo mėnesio, kuomet maistas, ruošiamas mokyklų valgyklose turėtų dar labiau priartėti prie siekiamybės, jog vaikai maitintųsi kuo sveikiau.
Konferencijoje išgirstos mokinių mintys, pristatyti tyrimai ir pateiktos idėjos dar ne kartą bus aptariamos ir pristatomos sveikatos, švietimo ir maistą ruošiančių įstaigų atstovų diskusijose „ką daryti, kad norėtume ir galėtume maitintis sveikiau?“.

Alytaus rajono visuomenės sveikatos biuro informacija