Dėmesio: ore padidėjo kietųjų dalelių koncentracija!

Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centras praneša, kad, Aplinkos apsaugos agentūros (toliau – AAA) atliekamų oro kokybės tyrimų duomenimis, pastarosiomis savaitėmis, vyraujant sausiems ir saulėtiems orams, ore padidėjo kietųjų dalelių koncentracija, o didžiuosiuose miestuose ji viršijo 50 µg/m³ paros ribinę vertę. Daugiausia įtakos oro užterštumo padidėjimui turėjo energetikos įmonių, individualių namų šildymo įrenginių, transporto ir pakeltoji tarša.

Kietųjų dalelių poveikis sveikatai

Kietosios dalelės – tai ore esančių dalelių ir skysčio lašelių (aerozolių) mišinys, kurio sudėtyje gali būti įvairių komponentų – rūgščių, sulfatų, nitratų, organinių junginių, metalų, dirvožemio dalelių, dulkių, suodžių ir kt. Į orą išmetamos kietosios dalelės labai skiriasi savo fizine ir chemine sudėtimi, skirtingi yra dalelių dydžiai ir jų išmetimo šaltiniai.

Didesnės kietosios dalelės sulaikomos viršutiniuose kvėpavimo takuose ir dažniausiai čiaudint ar kosint iš jų pašalinamos. Kuo mažesnis dalelių skersmuo, tuo gilesnius kvėpavimo takus jos pasiekia ir gali pradėti kauptis tam tikrose plaučių vietose ar netgi patekti į kraują. KD10 dalelės (kurių dydis yra nuo 2,5 μm iki 10 μm) kelia didžiausią susirūpinimą, kadangi jos yra pakankamai mažos, kad galėtų prasiskverbti giliai į plaučius ir taip sukelti didelę grėsmę žmogaus sveikatai.

Remiantis, AAA Europos Komisijai pateikta 2017 m. Lietuvos oro kokybės metine ataskaita, kaip ir ankstesniais metais, pagrindiniai nerimą keliantys teršalai išlieka kietosios dalelės (KD10 ir KD2.5) ir benzo(a)pirenas. Fiksuojami atskiri oro užterštumo padidėjimo epizodai esant nepalankioms teršalų išsisklaidymo sąlygoms. Pagrindinės padidėjusio oro užterštumo priežastys – intensyvus kūrenimas siekiant apšildyti patalpas šaltuoju metų laiku, transporto išmetami teršalai, nuo gatvių keliamos dulkės, sezoninių atliekų (rudeninių lapų, pernykštės žolės) deginimas.

Atšalus orams suintensyvėja šilumos energijos gamyba tiek energetikos įmonėse, tiek individualiuose namuose, dėl to padidėja ir teršalų išmetimas į orą. Be to, šaltomis dienomis orai dažnai būna ramūs, be kritulių, oro srautai apatiniuose atmosferos sluoksniuose juda nepakankamai, kad išsklaidytų besikaupiančius teršalus.

Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, padidėjęs oro užterštumas kietosiomis dalelėmis daro įtaką sergamumui kvėpavimo bei širdies ir kraujagyslių ligomis.

Aplinkos ore padidėjus KD koncentracijai, pastebima daugiau ūmių sveikatos sutrikimų: dirginami viršutiniai kvėpavimo takai – peršti nosį, gerklę, atsiranda kosulys bei pasunkėja kvėpavimas. Pastebimi lėtinių kvėpavimo ar kraujotakos sistemos ligų paūmėjimai – ypač bronchinės astmos, obstrukcinio bronchito priepuoliai, širdies veiklos sutrikimai. Be to, kietosios dalelės absorbuoja toksines medžiagas bei mikroorganizmus ir perneša juos į gilesnius kvėpavimo takus, kas gali lemti lėtinį apsinuodijimą, alergines organizmo reakcijas. Epidemiologinių mokslinių tyrimų duomenimis, KD poveikis siejamas su vidutinio būsimo gyvenimo trukmės sumažėjimu, daugiausiai dėl mirtingumo nuo kvėpavimo ir kraujotakos sistemos ligų bei plaučių vėžio. Kietosios dalelės neturi koncentracijos slenksčio, todėl neigiamas jų poveikis sveikatai gali būti juntamas ir dalelių koncentracijai nepasiekus nustatytos ribinės vertės.

Ką daryti padidėjus aplinkos oro taršai?

Vaikai, ypač kūdikiai, nėščiosios, vyresnio amžiaus žmonės bei asmenys, sergantys astma ir kitomis kvėpavimo bei kraujotakos sistemos ligomis, yra jautresni neigiamam užterštos aplinkos poveikiui.

Padidėjus aplinkos oro taršai, gyventojams patariama riboti darbinę veiklą ir fizinį aktyvumą lauke. Sportuoti ir mankštintis geriau uždarose patalpose arba vietose, esančiose atokiau nuo judrių gatvių. Būnant patalpoje būtų gerai neatidarinėti orlaidžių, langų, o patalpų vėdinimui naudoti oro kondicionierius su filtrais. Jei tokios galimybės nėra, langus ar orlaides patariama uždengti drėgnu audiniu. Važiuodami autotransporto priemonėmis sandariai uždarykite langus. Keliaudami dviračiu venkite intensyvaus eismo gatvių.

Sergantiesiems lėtinėmis ligomis reikėtų pasirūpinti vaistų atsarga, o blogai pasijutus kreiptis į gydytoją.

Lapų deginimas – vis dar aktuali problema

Prasidėjus rudeniui visus džiugina besikeičianti medžių lapų spalva, tačiau rudens pabaigoje nukritę lapai tampa problema.

Kartais gyventojams trūksta sąmoningumo ir supratimo ir jie patys prisideda prie oro taršos degindami sausą žolę, medžių lapus ar kitas augalinės kilmės atliekas, o kartu ir susikaupusias buitines atliekas.

Primename, kad deginti nenupjautus, nesugrėbtus ar kitaip nesurinktus augalus ar jų dalis, taip pat atliekas draudžiama pagal Aplinkos oro apsaugos įstatymą, išskyrus atvejus, kai tam yra duotas leidimas ir deginimas vykdomas tam skirtuose įrenginiuose. Surinktų augalų ar jų dalių deginimui lauko sąlygomis taikomi aplinkos ministro nustatyti reikalavimai. Už teisės aktuose nustatytų aplinkos oro apsaugos reikalavimų nesilaikymą Administracinių teisės pažeidimų kodekse numatytos baudos.

Kaip galime prisidėti prie oro kokybės gerinimo?

Gyvybei palaikyti oras yra būtinas. Elgdamiesi atsakingai ir sąmoningai priimdami sprendimus galime prisidėti prie oro kokybės gerinimo. Keletas idėjų:

Venkite naudoti automobilius trumpoms kelionėms – eikite pėsčiomis, važiuokite dviračiu ar viešuoju transportu. Valdžios institucijos turi gerinti viešojo transporto infrastruktūrą, įrenginėti naujus dviračių takus ir atnaujinti esamus.
Vairuokite ramiai, pastoviu greičiu – staigiai stabdant ar didinant greitį didėja degalų sąnaudos. Atsižvelgdami į eismo sąlygas, naudokite kiek įmanoma aukštesnę pavarą. Važiuojant pastoviu greičiu išmetamųjų teršalų emisijos bus mažiausios.
Nevažiuokite automobiliu vienas – važiuokite apsipirkti su draugais arba kaimynais, pasiūlykite pavežti kolegas arba raskite žmonių, galinčių Jus pavežti.
Įsigykite mažiau aplinką teršiantį automobilį.
Nedeginkite nukritusių lapų ir kitų buitinių atliekų.
Mažinkite energijos vartojimą – išjunkite elektros prietaisus iš tinklo, kai jų nenaudojate, išjunkite šviesą, kai išeinate iš kambario. Pakeiskite kaitrines lemputes į energiją taupančias.
Užtikrinkite, kad Jūsų šildymo įranga (katilai, židiniai, krosnys) būtų eksploatuojama tinkamai. Esant galimybėms, pakeiskite senas medienos krosnis, židinius į naudojančius mažiau taršias kuro rūšis (pavyzdžiui, dujas, prisijunkite prie centralizuotų šilumos tinklų) arba įsirenkite alternatyvios energijos sistemas. Saulės baterijos, saulės kolektoriai, geoterminis šildymas ne tik išvaduoja nuo rūpesčio rūpintis kuru, bet ir visiškai apsaugo nuo patalpų bei aplinkos oro taršos ir galimo jos žalingo poveikio sveikatai.
Pirkite naujus buities ir kitus elektros prietaisus, paženklintus „Energy Star“ ženklu. Tai yra aplinkai nekenksmingi gaminiai, pasižymintys energijos vartojimo efektyvumu ir taupumu.

Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro informacija