Nuotraukos autorius: T.Bauras

Medikai skambina pavojaus varpais: dėl kovų prieš skiepus prasidėjo grėsmingos ligos protrūkis

Lietuvoje sparčiai plintant tymams, nerimą kelianti žinia: tarp užsikrėtusiųjų tymais – net penktadalis medikų. Trys sveikatos priežiūros specialistai iš Vilniaus apskrities, dar du dirba Kauno klinikose. Blogiausia, kad jie, dar nežinodami, kad serga, bendravo su šimtais žmonių – pacientų ir medikų.

Dabar aiškinamasi, ar jų neužkrėtė.

Užkrečiamųjų ligų specialistai ragina kuo skubiau skiepyti visus imuniteto tymams neturinčius medikus, tačiau sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga sako, kad tam kol kas nėra reikalo. Tymų protrūkis šalyje, anot specialistų, įvyko dėl to, kad sumažėjo besiskiepijančių.

Vieni užliūliuoti žinios, kad tymai šalyje prieš porą metų buvo išnykę, kiti dėl įvairių baimių atsisako skiepyti savo vaikus. Tačiau specialistai perspėja – nuo tymų nėra vaistų, todėl jų sukeltas plaučių uždegimas gali būti mirtinas. Jei ir toliau žmonės nesiskiepys, paskui tymus grįš ir raudonukė, kuri pavojinga ypač nėščiosioms.

Nacionalinės sveikatos priežiūros laboratorijos specialistams pats darbymetis – jie atlieka šimtus tyrimų dėl gripo, o dabar dar prisidėjo ir tymai. Būtent čia buvo patvirtinta, kad šia liga susirgo penki medikai.

„Viena vilnietė medikė dirba Panevėžio ligoninėje. Kaip supratau, konsultavo Kaišiadorių ligoninėje, buvo kontaktas su vaiku, kuriam vėliau buvo patvirtinti tymai. Ir dvi slaugytojos iš mūsų miesto poliklinikos taip pat kontaktavo su paciente, kuriai buvo vėliau patvirtinti tymai“, – „Lietuvos ryto“ televizijos laidoje „24/7“ pasakojo Vilniaus departamento užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus atstovė Natalija Abramova.

Spėjama, kad šie medikai bendravo su beveik šimtu žmonių, dabar aiškinamasi, ar jie neužkrėsti. Dar du medikai užsikrėtė Kaune. Tymais užsikrėtė ir vienas medicinos studentas, kuris lankėsi klinikose.

„Nėra tai masinis reiškinys, bet irgi keliantis nerimą, nes suaugę teoriškai lyg ir turėtų būti apsaugoti. Bet ir dabar rekomendacijose tiems, kurie turėjo kontaktą su tymais, reikėtų revakcinuotis per 72 valandas, tai yra apmokoma iš valstybės biudžeto“, – sakė sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga.

Bėda ta, kad skiepytis gali būti per vėlu. Anot specialistų, su sergančiuoju pabendravęs ar jo aplinkoje pabuvęs žmogus užsikrečia, bet jokių ligos požymių nejunta net tris dienas, tačiau per šį laiką gali užkrėsti daug žmonių. Pavyzdžiui, vienas sergantis gripu gali užkrėsti iki 4 žmonių, o tymų viruso nešiotojas gali užkrėsti iki 18 žmonių.

„Medikai turėtų būti pasiruošę ir apsaugoti iš anksto, nes puikiai žino. Dabar matome, kad tymams išplitus tiek pernai, tiek šiemet, sergančiųjų daugėja. Jie pirmiausia patenka į gydymo įstaigą, pas medikus, jie turi kontaktų, jų skaičiai dideli. Juos reikia paskiepyti ir tai reikia suskubti per pirmas tris paras nuo kontakto“, – sakė Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro atstovė Daiva Razmuvienė.

Sveikatos apsaugos ministras A.Veryga kol kas nemato būtinybės tikrinti visų gydytojų, ar jie turi imunitetą tymams, o jei ne – skiepyti.

„Jei matysim, kad plėsis, teks svarstyti. O gydymo įstaigos, kurios kontaktą su šia infekcija sergančiais žmonėmis, šiandien gali pasirūpinti, nes nebus dideli skaičiai medikų“, – sakė A.Veryga.

Tokio tymų protrūkio šalyje nebuvo šešerius metus. Prieš porą metų nebuvo nė vieno tymais užsikrėtusio Lietuvoje, tik pora žmonių užsikrėtė užsienyje. Pernai liga diagnozuota 30 žmonių, iš kurių tik 5 buvo užsikrėtę užsienyje.

Ir dėl to, pasak specialistų, kalta plintanti nesiskiepijimo mada. Nors vaikai nuo pusantrų metų skiepijami nemokamai, kasmet nepaskiepytų lieka apie du tūkstančius. Kai sulaukus šešerių skiepą reikia kartoti, skiepytis ateina dar mažiau.

„Mano studentai man pasakė, kad skiepytis šiais laikais nemadinga. Iš tikrųjų liūdina tokie pareiškimai. Pagalvokime apie tai, kad turime 10 metų tam tikrą populiacijos dalį vaikų, ta dalis auga – mes auginame neskiepytų vaikų kartą“, – pasakojo Santaros vaikų ligoninės Infekcinių ligų skyriaus vedėja Inga Ivaškevičienė.

Norint suvaldyti ligą, reikia paskiepyti 95 proc. vaikų, tačiau pastaraisiais metais skiepyta apie 93 proc. Keturių vaikų mama Ana neskiepyti vaikų nusprendė besilaukdama pirmagimio. Įvairių straipsnių prisiskaičiusiai moteriai susidarė įspūdis, kad vakcinos nėra saugios.

„Aš pati taip nutariau. Tai yra per didelis kiekis skiepų per trumpą vaiko amžių sugrūdamas. Nėra kada pačiam imunitetui savarankiškai išsivystyti. Vaikas nuolatos sargdinamas lengva tos ligos forma, stimuliuojamas imunitetas aliuminio druskomis. Ir pasitaiko taip, kad pernelyg stimuliuojamas imunitetas gali pradėti blogai veikti“, – sakė Ana Stankevičienė.

Tėvai bijo ne tik aliuminio druskų, bet ir gyvsidabrio, neva esančio skiepuose. Tačiau specialistai aiškina, kad tokia baimė – nepagrįsta.

„Jei palygintume su valgoma kriauše, tai joje yra daugiau aliuminio nei vakcinoje esantys aliuminio pėdsakai. Lietuvoje ir Europoje nėra vakcinų, kuriose būtų gyvsidabrio. Gyvsidabris būdavo dedamas ankstesniais metais, kai vakcinos būdavo daugiadozėje pakuotėje. Jis būdavo dedamas, kad neįvyktų antrinė infekcija, bet dabartiniu metu to nėra. Yra vienadozė pakuotė ir gyvsidabris tiesiog neteko savo prasmės“, – aiškino D.Razmuvienė.

Tačiau keturių vaikų mama Ana vietoj skiepų pasirinko stiprinti vaikų imunitetą – tai mitybos derinimas, fizinė veikla ir pakankamas laikas poilsiui. Tačiau medikai įspėja – net ir stiprus imunitetas negarantuoja, kad žmonės neužsikrės tymais.

„Stiprus imunitetas tikrai negarantuoja, kad tymais susirgęs asmuo neturės komplikacijų ar sunkios ligos eigos. Tymai yra virusas, jo gydymui nėra specifinių priemonių. Jei įvyksta tymų sukeltas plaučių uždegimas, išeitis pati liūdniausia, nes gydymo tymams nėra“, – sakę D.Razmuvienė.

Visgi, net kai kurie medikai į skiepus žiūri įtariai.

„Aš pati esu gyvas pavyzdys, kaip skiepai neapsaugojo nuo tymų. Mano tėvai šventai tikėjo, ką sako poliklinika, buvau skiepyta nuo ko rekomenduojama, bet pati sirgau tymais 10 klasėj ir labai sunkiai“, – sakė gydytoja homeopatė Daiva Jakubonienė.

Jei žmonės toliau nesiskiepys, įkandin tymams gali sugrįžti raudonukė. Ji labai pavojinga besilaukiančioms moterims. Po kontakto su sergančiuoju turi būti nutraukiamas nėštumas, nes kūdikiai gali būti sunkiai apsigimę.

Amerikoje skiepų valdoma infekcija susirgęs žmogus pats turi padengti gydymo išlaidas. Ten net vaikas nebus priimtas į darželį, jei yra neskiepytas. Lietuvoje kol kas to daryti nesiruošiama, tikimasi, kad patys žmonės taps sąmoningesni.

Buvęs sveikatos apsaugos ministras Vytenis Andriukaitis ministro įsakymu bandė įteisinti, kad neskiepyti vaikai nebūtų priimami į ugdymo įstaigas, tačiau teismas neleido to daryti. Reikia ne ministro įsakymo, o įstatymo.

Iki 1980 metų, kai buvo pradėta pasaulinė vakcinacija, kasmet buvo registruojama apie pustrečio milijono mirčių nuo tymų. Užpernai visame pasaulyje nuo tymų infekcijos mirė 110 tūkst. žmonių. Pernai Europos regione nustatyta apie 70 tūkst. tymų atvejų, 72 žmonės mirė. Daugiausia susirgusiųjų, apie 50 tūkst. – Ukrainoje.

Aušrinė Ionovienė 

lrytas.lt informacija