Po gaisro Alytuje – neramios medikų žinios ugniagesiams: pakitimai kraujyje, ateityje gresia apsigimimai

Vidaus reikalų ministerijos (VRM) Medicinos centre prieš dvi savaites buvo pradėta tikrinti Alytaus padangų perdirbimo gamykloje „Ekologistika“ įsiplieskusį gaisrą daugiau nei savaitę malšinusių ugniagesių sveikata.

Pradėjus aiškėti pirmiesiems tyrimų rezultatams, Medicinos centro vadovas Marius Buitkus aiškino, kad didelių sutrikimų ugniagesių sveikatos būklei nepastebėta, tačiau didžiausią nerimą jam kelia pakitimai jų kraujyje. Specialistas pažėrė kritikos ir Sveikatos apsaugos ministerijai (SAM), kuri esą nepasirūpina, kad Lietuvoje atsirastų laboratorijos, tiriančios dioksinų koncentraciją žmogaus organizme. Jis neslepia, kad dėl gaisro padarinių ateityje tikėtini ir įvairūs apsigimimai.

Problemos – septyniems iš dešimties

M.Buitkus pirmadienį aiškino, kad Medicinos centre jau buvo patikrinti trys ketvirtadaliai visų pasitikrinti norą pareiškusių ugniagesių. „Praėjo pirmasis patikrinimo etapas ir galime konstatuoti, kad kažkokių ūmių apsinuodijimų nė vienam nenustatyta, o dėl kitų problemų, tai septyniems iš dešimties ugniagesių vis randame tam tikrų sveikatos sutrikimų.

š jų kas penktam randame kvėpavimo sutrikimų, tai yra gerokai dažniau, nei randame įprastai, bet čia reikia įvertinti ir esamą laikotarpį, kad yra ruduo, tai gali būti ir peršalimo ligos“, – tvirtino jis. Anot VRM Medicinos centro vadovo, nei vienam iš ugniagesių, gesinusių gaisrą Alytuje, nebuvo nustatytas plaučių uždegimas, tačiau pastebėtos kitokios su kvėpavimo sutrikimais susijusios ligos. „Yra keturi bronchitai, obstrukcinės plaučių ligos paūmėjimas – tokie patys rimčiausi susirgimai. O dėl širdies kraujotakos susirgimų, taip, jų irgi yra konstatuota pakankamai daug, bet jų irgi išskirti negalima, nes jie buvo nustatinėjami ir per praėjusius sveikatos patikrinimus“, – tikino jis.

Nėra tinkamų laboratorijų

M.Buitkus aiškino, kad kraujo pakitimai jį neramina labiausiai. „Mes planuojame šios savaitės pabaigoje, kai jau bus susirinkę visi ugniagesiai gelbėtojai, pareiškę norą išsitirti, atrinkti apie 30 pacientų, kurie turėjo kraujo sutrikimų. Planuojame padaryti tarpusavyje pasitarimą ir tirsime juos dėl sunkiųjų metalų.

Dėl dioksinų tikrinimo yra kitas reikalas. Iš esmės Lietuvoje nėra akredituota nei viena laboratorija, kuri tikrina žmogaus kūno terpes. Čia gal mūsų sveikatos apsaugos ministerijos šioks toks neapsižiūrėjimas, nes, pavyzdžiui, veterinarija tai tikrina jau gal dešimt metų. (...) Per juos (veterinarijos specialistus, – aut.past.) mes bandome išeiti į europinę erdvę, davėme jau užklausas Vokietijai, jie nurodys tas laboratorijas, kur yra akredituoti tyrimai. Lietuvoje dioksinai netiriami“, – kalbėjo Medicinos centro vadovas. Paklaustas, ar dėl sunkiųjų metalų ir dioksinų poveikio ugniagesiams gali grėsti vėžiniai susirgimai, M.Buitkus neslėpė, kad toks atvejis yra galimas. „Mes gyvename tokiame pasaulyje, kur tikrai gali būti iš vėžių susirgimų, ir dėl ko jie atsiranda, nėra labai aišku. (...) Taip, tie sunkieji metalai turi įtakos imuniteto susilpnėjimui, gali nusėsti vidaus organuose, kauluose, gali būti ateityje ir apsigimimų – visko gali būti“, – atviravo jis.

Kosėja krauju

Iš pradžių – kraujo tyrimai, vėliau – elektrokardiograma, plaučių funkcijos mėginys, plaučių rentgenas, vidaus ligų gydytojo patikrinimas ir t.t. Tiek įvairiausių procedūrų tenka atlikti Alytuje dirbusiems ugniagesiams.

„Po budėjimų jautėmės kaip daržovės“, – vieno gydytojo kabineto duris po kito varstydamas žurnalistams prieš dvi savaites prasitarė Alytuje dirbęs ir sveikatos pasitikrinti atvykęs ugniagesys Dainius Motiejūnas. Apie pablogėjusią kolegų sveikatos būklę tuomet kalbėjo ir gaisrą gesinęs Tadas Mankevičius: „Tikrai yra kolegų, kurie skundžiasi, kai kurie girdėjau ir krauju kosėja – daug nusiskundimų, kiek žinau.“ Medicinos centro vadovas M.Buitkus žadėjo, kad bus patikrinta visų gaisre dirbusių ugniagesių sveikata.

Gaus premijas

Gaisrą Alytuje gesinusiems ugniagesiams Vidaus reikalų ministerija (VRM) ir Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas (PAGD) skyrė per 250 tūkst. eurų premijoms. „Ugniagesių drąsa ir pasiaukojimas nepaliko abejingų, todėl, be jokios abejonės, jie nusipelnė paskatinimo“, – ministerijos pranešime spaudai cituojama vidaus reikalų ministrė Rita Tamašunienė.

Piniginės išmokos skirtos 254-iems ugniagesiams gelbėtojams. Ministrės atstovė Božena Zaborovska-Zdanovič BNS teigė, jog premijos ugniagesiams skirtos vienodo dydžio, kiekvienam teks apie tūkstantis eurų iki mokesčių. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento direktorius Saulius Greičius teigia, kad PAGD išmokas gali skirti statutiniams pareigūnams arba darbuotojams, dirbantiems pagal sutartį. Gaisrą gamykloje „Ekologistika“ malšinusiems ugniagesiams premijas iš suaukotų lėšų taip pat skyrė savivaldybė: daugiau kaip po 600 eurų ugniagesiams ir po šimtą eurų kursantams. Savivaldybės duomenimis, gaisre dirbo 268 ugniagesiai ir aštuoni mašinistai, ekskavatorininkai. Pastariesiems taip pat skirtos tokio pat dydžio premijos kaip ir ugniagesiams. Iš viso savivaldybė į specialiai atidarytą sąskaitą surinko beveik 212,2 tūkst. eurų, iš kurių specialiai premijoms paaukota 172,4 tūkst. eurų. Likusieji pinigai bus panaudoti gaisro padariniams likviduoti.

Dirbo daugiau nei savaitę

Primename, kad gaisras Alytaus Pramonės rajone įsikūrusioje įmonėje „Ekologistika“ kilo spalio 16 dieną.

Ugnis užgesinta per kelias dienas, bet gaisravietėje ugniagesiai dirbo iki praėjusio penktadienio, nes sudegusios padangos dar smilko ir teršė aplinką. Kelias dienas po gaisro apylinkėse fiksuotas smarkiai padidėjęs oro užterštumas pavojingomis medžiagomis. Dėl gaisro Alytaus mieste ir rajone paskelbtos ekstremalios situacijos. Įmonėje „Ekologistika“ kilęs gaisras vadinamas viena didžiausių šalies ekologinių nelaimių.

Agnė Černiauskaitė BNS ir lrytas.lt informacija