Kokie tyrimai buvo atlikti po padangų perdirbimo įmonėje „Ekologistika" kilusio gaisro ir kas buvo nustatyta?

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos (NVSC) nuolat analizuoja įvairių institucijų atliktų aplinkos tyrimų rezultatus ir vertina gaisro galimą poveikį gyventojų sveikatai.

Padangų gaisro Alytuje metu laboratoriniais tyrimais aplinkos ore, dirvožemyje aptiktos 32 pavadinimų cheminės medžiagos, o karvių piene, žolėje, želmenyse – dioksinų. Dioksinų aptikta Miklusėnų k., Genių k., Raudonikių k., Rutkos k. Butkūnų k., Paplanskų k., Vytautiškių k., Alytaus rajone.

Lietuvos geologijos tarnyba atliko dirvožemio tyrimus Miklusėnuose ir pietinėje gaisravietės pusėje, tirtame dirvožemyje dioksinų neaptiko, o nustatytos sunkiųjų metalų koncentracijos buvo mažesnės nei leistinos.

NVSC yra paėmęs dirvožemio mėginius platesnėje teritorijoje: 4 skirtingose vietose Alytaus mieste, Užubalių k., Raudonikių k., Taukotiškių k., Venciūnų k. Klausiškių k., Alytaus rajone ir Mardosų k., Prienų rajone. Šiuo metu dar laukiama dioksinų ir furanų tyrimų rezultatų. Sveikatai pavojingos dirvožemio taršos sunkiaisiais metalais, aromatiniais ir policikliniais angliavandeniliais nenustatyta. Šių medžiagų dirvožemyje aptikta, tačiau jų koncentracijos buvo kelis kartus mažesnės už leistinas vertes. Pavyzdžiui chromo koncentracija dirvožemyje siekė 2,69-16,7 mg/kg (leidžiama iki 80 mg/kg), arseno 1,17-5,54 mg/kg (leidžiama iki 20 mg/kg), švino 1,45-26,9 mg/kg (leidžiama iki 80 mg/kg), kobalto 0,79-6,64 mg/kg (leidžiama iki 40 mg/kg), cinko 5,76-74,2 mg/kg (leidžiama iki 300 mg/kg), kadmio 0-0,19 mg/kg (leidžiama iki 1,5 mg/kg), nikelio 1,59-13,4 mg/kg (leidžiama iki 75 mg/kg).

Kodėl neorganizuojami dirvožemio tyrimai mano gyvenamojoje aplinkoje?
Ištirti kiekvieno žmogaus gyvenmąją aplinką nėra galimybės, nes tyrimai yra labai brangūs, jų organizavimui reikėtų didelių papildomų žmogiškųjų ir materialinių išteklių. Be to, norint įrodyti būtent gaisro poveikį dirvožemio kokybei turi būti specialiai parinktos tyrimų vietos, kad jose ar šalia jų nebūtų taršos šaltinių, kurie iki gaisro galėjo užteršti dirvožemį. Tam sudaryta speciali tyrimų programa, NVSC dirvožemio tyrimams parinko 10 skirtingų vietų, kurių tyrimų rezultatus galima taikyti visoms gaisro paveiktoms teritorijoms.

Kokios cheminės medžiagos tiriamos dirvožemyje?
Tiriama, ar dirvožemyje nėra cinko, kadmio, kobalto, švino, arseno, nikelio, chromo, etilbenzeno, ksileno, stireno, tolueno, antraceno, naftaleno, pireno, taip pat aromatinių ir policiklinių angliavandenilių, benzo(a)pirenų, dioksinų, furanų, polichlorintų bifenilų.

Kur kreiptis dėl geriamojo vandens saugos?
Esant įtarimų dėl geriamojo vandens ar maisto saugos kreiptis į Valstybinę maisto ir veterinarijos tarnybą nemokamu telefonu 8 800 40403.

Kada ir kokia apimtimi bus organizuojamas gyventojų sveikatos tikrinimas?
Padangų gaisro metu į aplinką patekusių cheminių medžiagų kiekybiniam ir (ar) kokybiniam nustatymui žmogaus biologinėse terpėse, jų pokyčių stebėjimui ir vertinimui Sveikatos apsaugos ministerija numatė vykdyti pavojingų cheminių medžiagų žmogaus biologinėse terpėse stebėseną (biomonitoringą).

Biomonitoringas turi būti atliekamas pagal Lietuvos Respublikos biomedicininių tyrimų etikos įstatymo reikalavimus, gavus Lietuvos bioetikos komiteto leidimą. Tik gavus minėtą leidimą, bus galima pateikti tikslią informaciją apie biomonitoringą.

Ar galima leisti vaikams žaisti smėlio dėžėse?
Rekomenduojame atnaujinti (seną iškasti, įpilti naują) smėlį vaikų žaidimų aikštelių smėlio dėžėse, esančiose ugdymo įstaigų teritorijose, viešosiose erdvėse taip pat privačių ir daugiabučių namų valdose.

Kaip tvarkyti gyvenamųjų namų (tiek privačių, tiek daugiabučių) teritorijas po gaisro?
Rekomenduojama nupjauti ir surinkti žolę, surinkti lapus ir kitas nuokritas vaikų žaidimų aikštelėse bei kitose teritorijose. Surinktas žaliąsias atliekas tvarkingai sandėliuoti iki bus suorganizuotas jų išvežimas.

Lauke esančius daiktus, vaikų žaidimų aikštelių įrangą rekomenduojama plauti vandeniu su plovikliais, po to nuplauti švariu vandeniu. Esant dideliam užterštumui procesą pakartoti. Prieš naudojimąsi plovikliais susipažinti su jų naudojimo instrukcijomis ir jomis vadovautis. Naudoti asmenines apsaugos priemones – pirštines, pagal poreikį – kaukes.

Būtina įsitikinti, kad teritorija švari ir iš išorinės aplinkos į patalpas nepatenka galimai gaisro metu susidariusios nuokritos ar dulkės.

Ar jau galima vėdinti patalpas, atidarant langus?
Kai lauke nejaučiamas specifinis degėsių kvapas ir nėra paskelbta duomenų apie aplinkos oro taršą, patalpas reikia natūraliai vėdinti per langus ir duris.

Jeigu visuomeninės ar gyvenamosios paskirties pastatuose yra įrengtos mechaninės ventiliacijos sistemos, būtina jas apžiūrėti, esant poreikiui jas išvalyti.

Kur galima susipažinti su išsamesne informacija apie padangų gaisro padarinius?
Išsamesnę informaciją apie gaisro pasekmes Alytuje galite rasti Alytaus miesto savivaldybės interneto svetainėje adresu www.alytus.lt.

Ką daryti, jei po gaisro prastai jaučiuosi? Kur kreiptis?

Sprendimus dėl konkrečiam pacientui reikalingų diagnostikos ir gydymo procedūrų, atsižvelgiant į konkretaus paciento sveikatos būklę, amžių, nustatytą diagnozę, ligos stadiją, taikytą gydymą ir kt. pagal savo kompetenciją priima gydantis gydytojas. Jeigu šeimos gydytojas nusprendžia, kad reikalinga kito gydytojo specialisto konsultacija, jis išduoda siuntimą.

Taigi visi gyventojai, kurie buvo dūmais užterštoje teritorijoje ir skundžiasi sveikatos sutrikimais, galimai sąlygotais dūmuose buvusių cheminių medžiagų, turėtų kreiptis į savo šeimos gydytoją, kuris nuodugniai ištirs sveikatą ir paskirs reikalingą gydymą bei rekomenduos individualią profilaktiką.