Vasara – ne tik atostogų, bet ir pavojų metas!

Baigėsi mokslo metai ir atėjo ilgai laukta vasara. Atostogos – tai laikas, kuomet labai svarbu atgauti jėgas, stiprinti sveikatą, pažinti aplinkinį pasaulį ir, žinoma, kaip reikiant pailsėti. Nuo to, kaip gerai vaikas pailsės atostogų metu, priklausys jo darbingumas ir sėkmingumas ateinančiais mokslo metais. Tačiau nereikėtų pamiršti, kad vasara –  ne tik atostogų, bet ir pavojų metas.

Ką svarbu žinoti, kad  karštą vasaros dieną būnant lauke sumažintume perkaitimo riziką? 

Perkaitimas – tai organizmo būklė, kurios metu sutrinka kūno temperatūros reguliacijos mechanizmai bei pakyla temperatūra. Perkaisti galima pernelyg ilgai būnant saulėje, sunkiai dirbant ar sportuojant karštą dieną, ilgai būnant karštoje aplinkoje (patalpoje, automobilyje ir kt.). Perkaitimo požymiams būdingas galvos skausmas, pykinimas, drėgna pablyškusi oda, nuovargis, mieguistumas, pakilusi kūno temperatūra. 

Rekomendacijos siekiant išvengti žalingo šilumos ir saulės poveikio 

Apsirenkite lengvais, laisvais, šviesiais rūbais (rekomenduojama iš natūralaus pluošto – linas, medvilnė ir kt.), gerai atspindinčiais saulės šilumą ir šviesą. Nepamirškite užsidėti kepuraitės ir akinių nuo saulės. 
Vartokite pakankamą kiekį skysčių (skysčiai turi būti vartojami reguliariai, o ne tik ištroškus).
Venkite karštą vasaros dieną labai intensyvios fizinės veiklos, sunkaus fizinio  darbo arba ribokite jo trukmę.
Esant aukštai temperatūrai lauke, venkite saulėkaitos, tiesioginių saulės spindulių – geriausias pasivaikščiojimo ir veiklos laukas – rytas ir vakaras.
Nepalikite vienų mažamečių vaikų, senyvo amžiaus ir silpnesnės sveikatos žmonių automobilyje, nes šie labai greitai įkaista, todėl kyla didelė perkaitimo bei šilimos smūgio rizika.
Valgykite daugiau vaisių ir daržovių ir venkite riebių, sunkiai virškinamų produktų.

Ką daryti pastebėjus ar pajutus perkaitimo požymius:

skubiai išveskite arba išneškite perkaitusį nukentėjusįjį iš karštos aplinkos į pavėsį ar vėsią vietą;
atsagstykite ir atlaisvinkite drabužius, ypač apykaklę;
pagal galimybes vėdinkite (vėsinkite) ventiliatoriumi, žurnalu ar laikraščiu;
suvilgykite veidą, kaklą, krūtinę vandeniu, dėkite ant galvos šaltą kompresą, apklokite kūną sudrėkintu rankšluosčiu ar paklode. Temperatūrai nukritus iki  37,5 °C, drėgną apklotą pakeiskite sausu;
duokite gerti šaltų negazuotų skysčių;
jei nukentėjusiojo būklė negerėja,  skambinkite pagalbos telefonu 112.

Atminkite, kad į šaltą vandenį nardinti perkaitusio žmogaus negalima.

Ką svarbu žinoti apie odos nudegimus saulėje? 

Odos nudegimai saulėje kyla dėl pernelyg didelio ir ilgo ultravioletinių spindulių (UV) poveikio ir gauto jų kiekio. Dažniausiai pirmieji saulės nudegimo simptomai – skausmas ir odos paraudimas. Esant stipriems nudegimams iškyla pūslės, atsiranda vandeningų žaizdų. Saulės nudegimai taip pat gali sukelti kitus sisteminius sveikatos sutrikimus: karščiavimą, drebulį, galvos skausmus, pykinimą, silpnumą, galvos svaigimą. 

Siekiant išvengti žalingo saulės spindulių poveikio rekomenduojama:

venkite degintis tuo metu, kai saulė yra aktyviausia – vidudienį ir kelias valandas po vidudienio. 
tepkite odą apsauginiais kremais nuo saulės renkantis tą priemonę, kurioje esančios medžiagos apsaugotų nuo UV-B ir UV-A spindulių, taip pat, kad būtų pakankamai aukštas apsaugos koeficientas (apsaugos nuo saulės faktorius – SPF) – jis turi būti ne mažesnis nei 30 SPF. Esant labai kaitriai saulei ir jautriai odai rekomenduojama naudoti 50 SPF turinčius kremus. Be to, kremas turėtų būti atsparus vandeniui, o sudėtyje neturėtų būti nereikalingų aromatizatorių ir konservantų.

Ką daryti pastebėjus pirmuosius nudegimo saulėje požymius?

Būtina apsirengti ir pasislėpti pavėsyje ar pastate. 
Nedidelius nudegimus saulėje gydyti reikėtų pirmiausiai uždedant šaltus kompresus arba kitu būdu atšaldant nudegusį odos plotą (pvz., apvynioti pažeistą vietą drėgna audinio skiaute, uždėti ledo gabaliukų, įvyniotų į rankšluostį ar paklodę). Šaldyti (vėsinti) nudegusią odą reikia apie 20–30 minučių. 
Būtina vartoti daug skysčių. 
Jeigu nudegimai yra stipresni, reikia kreiptis į asmens sveikatos priežiūros įstaigą.

Saugios maudynės

Labiausiai vasarą atostogaudami mėgstame maudytis. Maudynių metu organizmą veikia oro temperatūra, drėgmė, judėjimo greitis, saulė, vandens temperatūra ir slėgis. 

Saugių maudynių rekomendacijos

 Plaukiokite saugiuose vandenyse, kuriuos prižiūri gelbėtojai.
 Negalima upėje, tvenkinyje vaikams maudytis be priežiūros, nes atsitikus nelaimei, pradėjus skęsti, nebus kam suteikti pagalbos.
 Maudydamiesi jaunesnio amžiaus vaikai turi dėvėti tinkamo dydžio gelbėjimo liemenę. 
 Jei namuose auga mažamečiai, nemokantys plaukti vaikai, siekdami juos apsaugoti, aptverkite namų baseinus ar tvenkinius iš visų pusių tvora.
 Prieš maudantis būtina apsiprausti vandeniu. Negalima maudytis labai sušilus arba, priešingai, labai sušalus. 
Vandenyje reikia kuo daugiau judėti, nes šaltame vandenyje būnant per ilgai, sutrinka organizmo šilumos reguliavimas, dėl to galite sušalti.
Nenardykit į vandenį galva žemyn. Šuoliai į vandenį galva žemyn – pavojingiausias ir rizikingiausias laisvalaikio būdas paplūdimyje. Jei panėrus galva atsitrenkiama į        kokią  nors kliūtį (akmenį, vandens telkinio dugną ar kt.), ypač didelė tikimybė pažeisti stuburo kaklo dalies slankstelius. Gresia neįgalumas visam gyvenimui!  
Kojų lūžiai ir kiti sužeidimai, patirti šokant į vandenį „kareivėliu“, vasaros maudynių traumų sąraše yra antroje vietoje. Stipriai susipjaustyti kojas galima ir į dygius, aštrius augalus ar užlipus ant stiklo šukių, skardinių. Visų šių traumų galima išvengti vandenyje elgiantis atsakingai!

Kaip suteikti pirmąją pagalbą skendimo atveju?

Skambinkite pagalbos telefonu 112.
Gelbėkite šokdami į vandenį tik įsivertinę, ar saugu ir ar būsite pajėgus. Jeigu nemokate plaukti – nešokite į vandenį, šaukitės pagalbos.
Ištraukę nukentėjusįjį iš vandens, atlikite 5 gelbstinčius įpūtimus. Jei nekentėjusysis nekvėpuoja, pradėkite pradinį gaivinimą, būtinai su oro įpūtimais į burną (30 paspaudimų, 2 įpūtimai). 
Jei nukentėjusįjį pavyksta atgaivinti, bet jis neatgauna sąmonės, labai atsargiai guldykite jį ant šono ir šiltai apklokite, niekuo negirdykite, laukite medikų.

Traumos vasarą, kaip jų išvengti ir suteikti pirmąją pagalbą?

 Vasarą palyginti su kitais metų laikais vaikų patiriamų traumų skaičius išauga, nes atostogų metu vaikai  daugiau laiko leidžia aktyviai: žaidžia įvairius lauko žaidimus, bėgioja, važinėja dviračiais, riedučiais. Vaikai kur kas dažniau neteisingai apskaičiuoja savo galimybes ir susižeidžia. Dažniausiai patiriamos vaikų traumos: sumušimai, nubrozdinimai, žaizdos, čiurnos patempimai, įvairūs lūžiai. 

Vaikai patiria traumas dėl šių priežasčių:

nukritę nuo kopėčių ar laiptų žaidimų metu;

aktyviai sportuodami lauke (važiuodami dviračiais, paspirtukais, riedlentėmis ar riedučiais);
paslydę ant žolės ar šlapios dangos;
kryptelėję ar nikstelėję koją eidami ar bėgdami ir užkliuvę kopdami laiptais;
nesaugiai šokinėdami ant batuto.

Rekomendacijos siekiant išvengti rimtų sužalojimų, galinčių sugriauti planus ir tokiu būdu sugadinti atostogas 

Rodyti patiems pavyzdį bei mokyti vaikus naudotis standartinėmis saugos priemonėmis – šalmais, liemenėmis, kelių, pečių ir alkūnių apsaugomis ir kt.
Kalbėtis su vaikais apie sveiką, saugų judėjimą.
Sukurti saugią aplinką augančiam vaikui namuose, kieme.
Apžiūrėti, ar žaidimų aikštelės bei smėlio dėžės kiemuose ir parkuose yra saugios.
Nupirkę vaikams sporto inventorių, išmokykite juo saugiai naudotis.

Pirmoji pagalba sužeidimų ir traumų metu

Esant susimušimams rekomenduojama dėti šalčio kompresus. Ant sumuštos vietos šaltą kompresą laikyti 15–20 min, tada padaryti 15–20 min. pertrauką ir vėl jį uždėti, rekomenduojama kuo mažiau judinti pažeistą vietą.
Bet kokį kraujavimą reikia kuo skubiau stabdyti. Jei kraujavimas nėra stiprus, pakanka ant žaizdos uždėti paprastą tvarstį. Jei kraujavimas yra stiprus, reikia dėti spaudžiamąjį tvarstį ir skambinti skubios pagalbos telefono numeriu 112.
Įtarus rankų ar kojų kaulų lūžį, visais atvejais būtina skambinti skubios pagalbos telefono  numeriu 112, kuo mažiau judinti sužalotą galūnę, nuimti nuo sužalotos galūnės žiedus, apyrankes ir kitus papuošalus. Draudžiama  bandyti sudėti lūžgalius į vietą, taip pat draudžiama transportuoti nukentėjusįjį neįmobilizavus. 
Įvykus galvos, kaklo ar stuburo traumai, draudžiama judinti nukentėjusįjį (paversti, pakelti, pasodinti) būtina skambinti skubios pagalbos numeriu 112, kol atvyks medikai stebėti nukentėjusiojo būklę, o išnykus sąmonei ir kvėpavimui pradėti gaivinti.

Vaikai yra visuomenės ateitis, kuri turėtų būti vertinama ir saugoma. Jie nuolatos keičiasi, mokosi gyventi ir pažinti supantį pasaulį vis kitais būdais. Kūdikystėje jie labiausiai priklausomi nuo savo tėvų, vėliau nepriklausomybė didėja, vaikai ieško draugų, atsiranda polinkis rizikuoti. Tėvai neturi vaikams uždrausti pažinti pasaulį ir džiaugtis gyvenimu, nes jie nėra jų nuosavybė. Tėvų pareiga – išmokyti vaikus saugiai elgtis ir sudaryti kuo saugesnę aplinką, atsižvelgiant į jų amžių bei raidos ypatybes.

Parengta pagal Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro ir Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos rekomendacijas.

 Alytaus miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuro informacija