Dažniausiai užduodami klausimai dėl atnaujintų mokyklų tinklo kūrimo taisyklių

Kokios mokyklų tinklo kūrimo taisyklės įsigalioja nuo 2024 m.?

2023-ųjų pabaigoje Vyriausybei atnaujinus mokyklų tinklo kūrimo taisykles, jose iš esmės liko 2021-aisiais numatyti kiekybiniai kriterijai, tik kiek švelnėja taikymo principai. Atsisakoma nuostatos, kad nuo 2026 m. visose gimnazijose turi būti bent dvi III gimnazijos klasės, o tautinių mažumų ir kitose gimnazijoje, kurioms nustatyta išimtis, – bent viena su ne mažiau kaip 21 mokiniu. 

Mažiausias mokinių skaičius. Nuo kitų mokslo metų 1–10 klasėse mažiausiai galės būti aštuoni moksleiviai. Išimtys pagrindiniame ugdyme taikomos mokykloms tautinių mažumų kalbomis, lietuviškoms mokykloms Vilniaus ir Šalčininkų rajonuose, Neringos savivaldybėje – čia galės likti 1–7 mokinių klasės, valstybė daliniai finansuos  5–7 mokinių klases. 

Jungtinės klasės. Jau nuo praėjusių mokslo metų pagrindiniame ugdyme nebeformuojamos jungtinės klasės, kai, pvz., kartu mokėsi penktokai ir šeštokai. Pradiniame ugdyme galima jungti tik po dvi klases, rekomenduojama – gretutines, pvz., pirmąsias ir antrąsias arba trečiąsias ir ketvirtąsias. 

III gimnazijos klasės. Reikalavimas formuoti ne mažiau kaip dvi III gimnazijos klases, kuriose bendras mokinių skaičius būtų 31, iš esmės lieka tik didiesiems miestams ir savivaldybių centrams. Kitose šalies vietovėse veikiančioms mokykloms yra numatyta nemažai išimčių, kai mažiausias mokinių skaičius galės būti 21 arba net 12. 

Nuo kitų mokslo metų 21 mokinys III gimnazijos klasėje gali būti miestų, kurie nėra savivaldybės centrai, kaimo vietovių, miesto pakraščio, pasienio zonų mokyklose, kadetų, suaugusiųjų, specializuoto ugdymo mokyklose.

12-os mokinių klasės gali būti formuojamos gimnazijų skyriuose, Vilniaus ir Šalčininkų rajonų savivaldybių teritorijų gyvenamojoje vietovėje esančiose vienintelėse gimnazijose lietuvių kalba, vienintelėje savivaldybės teritorijoje esančioje gimnazijoje, tautinių mažumų mokyklose ir kt.

Jei klasėje mokosi specialiųjų poreikių vaikai. Numatyta, kad klasėse, kuriose mokosi didelių ar labai didelių specialiųjų ugdymosi poreikių turintys mokiniai, – vienas toks mokinys prilyginamas dviem mokiniams.

Kokybinės ir kiekybinės kriterijų reikšmės. Nuo kitų mokslo metų mokyklų tinklas savivaldybėse bus stiprinamas ir pagal kriterijų kokybines reikšmes, kaip, pavyzdžiui, lanksčiai organizuojamas ugdymas, kai atsižvelgiama į mokyklos bendruomenės kintančius poreikius ir aplinką, taikomi įvairūs ugdymo plano sudarymo, mokinių grupavimo, laiko ir mokyklos erdvių panaudojimo modeliai, kuriama funkcionali, dinamiška, motyvuojanti mokinį mokytis ugdymo aplinka ir kita. 

Kas kitaip palyginti su 2021 m. patvirtintomis taisyklėmis?

Atnaujintose mokyklų tinklo kūrimo taisyklėse atsisakyta ankstesnio siekio, kad nuo 2026-ųjų bent dvi III gimnazijos klasės privalo būti visose gimnazijose, o tautinių mažumų ir kitose gimnazijose – bent viena klasė su ne mažiau kaip 21 mokiniu. Kitaip tariant, 2026 m. galios tie patys kriterijai kaip ir nuo 2024 m., t. y. anksčiau išvardintieji.

Kodėl 2023 m. Vyriausybės patvirtintose taisyklėse atsirado kokybinės kriterijų reikšmės? Kokios jos ir nuo kada įsigalioja?

Įvedant kokybines mokyklų tinklo savivaldybėse kūrimo kriterijų reikšmes siekiama pagerinti kokybiško ugdymo prieinamumą, sumažinti atskirtį tarp skirtingų socialinių grupių, stiprinti mokyklų tinklą ir efektyviau organizuoti ugdymo procesą. Visi vaikai turėtų turėti lygiavertes sąlygas ugdytis – naudotis gamtos mokslų laboratorijomis mokykloje ar STEAM centre, mokytis užsienio kalbų, gauti švietimo pagalbą. Ugdymo įvairovė, prieinamumas neturėtų priklausyti nuo vaiko gyvenamosios vietos.

Mokykloms, vykdančioms bendrojo ugdymo programas, nustatytos tokios kokybinės reikšmės kaip kuriama emociškai ir fiziškai saugi ugdymo aplinka, sutvarkytos erdvės mokinių pažintinėms, socialinėms ir tiriamosioms veikloms įgyvendinti – grupės, klasės, specializuoti kabinetai, dirbtuvės, aikštynai ir kt. Mokykloje turi būti ugdoma pagal individualius poreikius ir pasirinkimus, o ugdymo procesas, pamokų tipai, struktūra, scenarijai gali būti labai skirtingi, įvairiai ir lanksčiai organizuojamas ugdymo laikas, pvz., sujungtos pamokos, teminės ar keliems dalykams skirtos savaitės. Tinklo kūrimo taisyklėse numatyta, kad mokyklų pedagoginiai darbuotojai turėtų kryptingai tobulinti kompetencijas, jiems turėtų būti sudaromos galimybės įgyti papildomų kompetencijų aukštosiose mokyklose, atsižvelgiant į mokyklos, mokytojų ir švietimo pagalbos specialistų poreikius.

Taip pat tarp kriterijų vardijamas ir siekis daugiau individualaus dėmesio skirti mokiniams, dėl įgimtų ar įgytų sutrikimų turintiems didelių ar labai didelių specialiųjų ugdymosi poreikių, ugdomiems bendrųjų bendrojo ugdymo mokyklų bendrosiose klasėse.

Kokybinės ir kiekybinės kriterijų reikšmės įsigalioja nuo 2024-ųjų, o ilgainiui – nuo 2025 m. rugsėjo – numatyti kriterijų įgyvendinimo kiekybiniai reikalavimai didės. Pvz., šiuo metu keliamas reikalavimas, kad vienas ugdymo procese naudojamas prie tinklo prijungtas kompiuteris tektų ne daugiau kaip 6 mokiniams, nuo 2025 m. rugsėjo vienas kompiuteris turėtų tekti ne daugiau kaip 4 mokiniams.

Ar visos mokyklos juos pasieks? Kaip tai bus tikrinama? Kas bus, jei nepasieks?

Vienos mokyklos nustatytus kriterijus jau įgyvendina, kitos dar turi pasistengti. Jei mokykloms nepavyktų pasiekti rodiklių, bus skiriama papildomo laiko jiems įgyvendinti.

Pagal atnaujintas bendrojo ugdymo mokyklų tinklo kūrimo taisykles, III ir IV gimnazijos klasės galės būti formuojamos turėdamos bent 21 mokinį. Kaip tai paveiks gimnazijas? Kiek jų teks pakeisti statusą ir kaip tas statusas galėtų keistis?

Skaičiavimai yra preliminarūs, nes visi sprendimai yra savivaldybių rankose: kaip reguliuoja mokinių srautus, kaip bendrojo ugdymo mokyklos bendradarbiauja tarpusavyje ir su profesinio mokymo įstaigomis. Jei nesusidaro reikiamas 21 mokinio skaičius, nereiškia, kad gimnazija turi būti uždaryta, reorganizuota ar praras gimnazijos statusą. Tiesa, tai labai rimtas signalas, kad savivaldybei reikia ieškoti tvarių, ilgalaikių sprendimų ir stiprinti mokyklų bendradarbiavimą. 

Atsižvelgus į mokyklų tinklo savivaldybėse ypatumus, palikta išimtis formuoti ir 12 mokinių teturinčias III gimnazijos klases. Tokia išimtis taikoma kaimo ar miesto gyvenamojoje vietovėje esančioms mokykloms tautinių mažumų kalbomis, mokykloms lietuvių kalba, esančioms Vilniaus ir Šalčininkų r. savivaldybių teritorijose, gyvenamojoje vietovėje esančioms dviem ar trims gimnazijoms skirtingomis mokomosiomis kalbomis, vienintelei savivaldybės teritorijoje esančiai gimnazijai, taip pat gimnazijos skyriuje – pastaroji išimtis yra naujai nustatyta 2023 m. gruodį priimtame Vyriausybės nutarime.

Kaip taisyklių punktas, kad „Pradinės mokyklos, progimnazijos, pagrindinės mokyklos ar gimnazijos tipo mokyklose pagal ikimokyklinio ugdymo, priešmokyklinio ugdymo, bendrojo ugdymo programas mokosi ne mažiau kaip 60 mokinių, išskyrus šiuos atvejus, kai mokinių skaičius gali būti mažesnis: nevalstybines mokyklas, vaikų socializacijos centrus, specialiojo ugdymo centrus, specialiąsias mokyklas daugiafunkcius centrus“ pakeis mokyklų skaičių?

Reikalavimas turėti bent 60 mokinių mokykloje priimtas dar 2021 m. gruodžio 22 d. Jis įsigaliojo jau 2022 m. sausį.

ŠVIS duomenimis, 2022 m. veiklą vykdė 929 bendrojo ugdymo institucijos. 2023 m. įstaigų skaičius išliko toks pats. Taisyklės neturėtų reikšmingai keisti mokyklų skaičiaus. Galbūt dalies mokyklų neliks kaip atskiro vieneto, tačiau jos galės veikti kaip didesnių mokyklų skyriai ir naudotis didesniųjų turimais ištekliais, pvz., gamtos mokslų kabinetais, aikštynais, mokiniai galės lankyti neformaliojo švietimo užsiėmimus, mokytojai galės dirbti ir skyriuje, ir mokykloje, ir turėti visą etatą, o tai ne visada pavyksta mažose mokyklose.

Ką daryti, jei viduriniame ugdyme 12 mokinių nesusirenka tik vienais metais? 

Tokiu atveju nebūtina mokyklos uždaryti ar reorganizuoti čia ir dabar. Vienais metais nesurenkant reikiamo mokinių skaičiaus viduriniame ugdyme, laikinai galima neformuoti vidurinio ugdymo klasės, užtikrinant pavėžėjimą į kitas rajono gimnazijas arba sudaryti mokiniams galimybę baigti mokslus nekeičiant fizinės mokymosi vietos bei mokantis su tais pačiais bendraklasiais ir mokytojais, bendradarbiaujant su kita mokykla, kurioje pakankamas mokinių skaičius viduriniame ugdyme.

Ką reikės daryti IV gimnazijos klasės mokiniams, t. y. dabartiniams trečiokams, jeigu jų dabar yra daugiau nei 12, tačiau mažiau nei 21, ir jų mokyklai nuo 2024 m. rudens netaikoma 12-os mokinių klasės išimtis? 

Mokyklų tinklo kūrimo taisyklės dėl 21 ir 31 mokinio taikomos naujai formuojamoms III gimnazijoms klasėms. Taigi būsimi gimnazijų ketvirtokai mokyklas užbaigs taip, kaip pradėjo. 

Ar nuo rugsėjo nebebus finansuojamos per didelės klasės?

Atnaujintame Mokymo lėšų apskaičiavimo, paskirstymo ir panaudojimo tvarkos apraše įtvirtintas Lietuvos švietimo ir mokslo šakos kolektyvinėje sutartyje numatytas susitarimas: jeigu nuo 2024 m. rugsėjo 1 d. suformuojamos klasės, kuriose mokinių skaičius viršija nustatytą didžiausią leistiną mokinių skaičių, savivaldybei skiriamos mokymo lėšos yra mažinamos.

ŠVIETIMO, MOKSLO IR SPORTO MINISTERIJA