Nuotraukos autorius: J.Stacevičius

Prieš rinkimus – naujovė: nuo šiol sukčiaujantiems bus dar sunkiau

Antradienį Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) kartu su „Baltosiomis pirštinėmis“ pristatė nuo šių metų įsigaliojusią savivaldybių tarybų įstatymo naujovę – nepriklausomą rinkimų stebėjimą, kuriuo formaliai stebėti rinkimus galės su rinkimais ar žmogaus teisių apsauga dirbančių nevyriausybinių organizacijų nariai.

„Kaip ir prieš kiekvienus rinkimus, VRK registruoja daug stebėtojų rinkimuose. Lietuvoje mes turime apie 2 tūkstančius rinkiminių apylinkių, sakome, kad niekada nebus per daug rinkimų stebėtojų“, – spaudos konferenciją pradėjo VRK pirmininkė.

„Matome, kad 2015 metais rinkimus stebėjo beveik 17 tūkstančių stebėtojų. 2016 metais stebėtojų buvo mažiau – šiek tiek per 11 tūkstančių. Prieš šiuos rinkimus, visi pastebėjome, kad pasikeitė teisinis reguliavimas. Dėl šios priežasties įstatymų leidėjas šiek tiek pakeitė reguliavimą, kad rinkimuose gali stebėti ir Lietuvos registruotos nevyriausybinės organizacijos, kurių veikla susijusi su žmogaus teisėmis ir jų apsauga“, – kalbėjo L.Matjošaitytė. Ji sakė, kad rinkimus verta stebėti ir prieš ir po balsavimo dienos, aplink rinkimų apylinkę.

„Mes tikrai nesitikime, kad visuomenė bus tiek išmananti ir žinanti, kad kiekviena veika užtraukia tam tikrą atsakomybę, bet pranešimas apie kiekvieną pastebėtą pažeidimą, yra labai reikalingas“, – sakė L.Matjošaitytė, skatindama kaip galima labiau įsitraukti į rinkimų stebėjimą.

„Rinkimų stebėtojais negalėjo būti seniūnai, jų pavaduotojai. Šiais metais dar sugriežtėjo reguliavimas ir stebėtojais negali būti merai, administracijų direktoriai ir jų pavaduotojai“, – teigė VRK pirmininkė.

Įvardijo problematiškiausias vietas

Nevyriausybinei organizacijai „Baltosios pirštinės“ vadovė Marija Šaraitė įvardijo, kurie artėjančių rinkimų aspektai jau dabar kelia problemų.

„Lietuvoje nepriklausomų rinkimų stebėjimo istorija prasidėjo 2012 metais, kai vyko labai daug grubių pažeidimų. Aktyvūs piliečiai, žinodami kitų demokratijų pavyzdį, žinodami, kad egzistuoja nepriklausomas rinkimų stebėjimas, pradėjo šią iniciatyvą. Matome svarbą tęsti tą veiklą“, – kalbėjo M.Šaraitė.

Ji sakė, kad bet kuris pilnametis asmuo, nesusijęs su politinėmis partijomis, gali dalyvauti „Baltųjų pirštinių“ organizuojamose mokymuose. „Norime, kad būtų kuo aktyvesnis įsitraukimas“, – kalbėjo M.Šaraitė.

„Kodėl jų reikia? Vyksta išankstinis balsavimas, mes jį vadiname probleminiu balsavimu – globos įstaigose, ligoninėse, namuose. Tiek ten, tiek ten balsuoja senyvo amžiaus asmenys, galbūt pažeidžiami, jais lengviau manipuliuoti. Jau dabar gauname pranešimų, iš tam tikrų globos įstaigų, kad vyksta problemos“, – kalbėjo nevyriausybinės organizacijos vadovė.

„Savivaldos rinkimus mes irgi vadiname problemiškais. Nes daug kandidatų, kai kuriuose savivaldybėse ir apygardose keli balsai gali nulemti rezultatą. Todėl labai kviečiame visus įsitraukti“, – sakė M.Šaraitė.

Anksčiau rinkimų stebėtojų funkciją įstatymai numatė politinių partijų deleguotiems atstovams, tačiau VRK su išlyga leisdavo tai daryti ir, kartais politinės partijos stebėtojus deleguodavo neatsakingai ir atmestinai, todėl didesnis nepriklausomų stebėtojų skaičius užtikrins skaidrų rinkimų procesą.

„Džiugu, kad VRK supranta tą prasmę, kad kuo daugiau piliečių įsitrauks į rinkimų stebėjimą, tuo mažiau kils klausimų dėl nepasitikėjimo rinkimais ar skaidrumo“, – BNS sakė „Baltųjų pirštinių“ vadovė Marija Šaraitė.

„Tai yra galimybė, kad kuo daugiau piliečių rinkimus stebėtų ir jaustųsi ramūs, patvirtintų, kad viskas vyko teisingai ir sąžiningai“, – pridūrė ji.

Rinkimų stebėtojo pažymėjimus išduoda VRK, stebėtojus norinčios deleguoti nevyriausybinės organizacijos komisijai turės pateikti stebėtojų sąrašus iki vasario 27 dienos – išankstinių rinkimų.

Tiesioginiai merų ir savivaldybių tarybų rinkimai vyks kovo 3 dieną.

Simona Voveriūnaitė 

BNS ir lrytas.lt informacija