Nuotraukos autorius: V.Ščiavinsko nuotr.

Tiesa dėl vaiko pinigų nepatiks: realybė ne tokia, kaip buvo žadėta

Vaiko pinigai nuo kitų metų bus skiriami visoms šeimoms, nesvarbu, kokios jų gaunamos pajamos. Apie tai antradienį džiugiai paskelbė vadinamąją vaiko pinigų reformą prastūmę valdantieji. Tačiau nepatenkintų šia naujove – nors vežimu vežk.  Vaikams skirti pinigai bus skirstomi kitaip nei iki šiol. Anot valdančiųjų, teisingiau. Tačiau daugybė šeimų pokyčių nepajus, išskyrus vieną – jiems teks tapti paramos prašytojais. Iki šiol viskas buvo paprasta – gimus vaikui tėvai apie tai pranešdavo darbdaviui, o šis, mokėdamas atlyginimą, pritaikydavo tėvams papildomą neapmokestinamąjį pajamų dydį (NPD). Vaikus auginantiems tėvams pritaikius 200 eurų papildomą NPD, jų alga padidėdavo 30 eurų. Nuo kitų metų visi tėvai taps išmokų kaulytojais – vidutines pajamas uždirbantieji už vaiką gaus tuos pačius 30 eurų, bet turės jų prašyti.

Laukia gausybė vargų

Nuo sausio 1-osios visi tėvai, norintys gauti išmokas, privalės kulniuoti į savivaldybę arba pildyti elektroninius prašymus. Kad šie prašymai pasiektų Socialinės apsaugos ir darbo ministeriją (SADM), savivaldybių darbuotojai, juos išnagrinėję, turės suformuoti išmokos įrašus. Jau anksčiau sostinės vadovai stvėrėsi už galvų – Vilniuje yra apie 100 tūkst. vaikų, todėl teks vos per mėnesį sutvarkyti galybę reikalingų dokumentų, kad vasarį jų tėvus pasiektų sausio mėnesio pinigai. Iš viso Lietuvoje yra apie 400 tūkst. vaikų (iš 530,8 tūkst.), kurių tėvai nuo kitų metų galės gauti tokias išmokas. Prašymų rašyti nereikės tiktai tiems, kurie jas jau gauna. Tačiau tokių mažuma. „Tiesiog elektroninio prašymo pagrindu skiriama nauja išmoka: formuojamas išmokos įrašas, kurio duomenyse patikslinama, kokio periodo išmoka skiriama, nurodomi kiti išmokos dydžiui apskaičiuoti ir sumokėti reikalingi duomenys“, – aiškino SADM Strateginės analizės skyriaus vyriausiasis specialistas Šarūnas Staskevičius. Lyg to dar būtų mažai, paskelbta, kad kitų metų pradžioje sistema gali tiesiog neveikti.

„Bus galima kreiptis nuo sausio 1 dienos dėl išmokos, bet gali būti, kad porą savaičių bus paklaida įjungiant pačią sistemą“, – aiškino SADM viceministras Eitvydas Bingelis. Jo teigimu, dabartinėje elektroninėje sistemoje tiesiog nėra galimybės paprašyti vaiko pinigų. Bet tėvams dėl to siūloma nesirūpinti – neva pinigai gali būti išmokėti atgaline data, tad visai nesvarbu, kada jų bus paprašyta. Verčia tapti prašytojais „Jokių pažymų prašyti ir lakstyti nereikės. Teks vieną kartą per 18 metų tėvams nurodyti savo vardą, pavardę ir sąskaitą, į kurią pervesti pinigus“, – vakar posėdžio metu tikino Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininko pavaduotojas Tomas Tomilinas. Tiesa, sostinės vicemeras Gintautas Paluckas „Lietuvos rytui“ tvirtino, kad jokių paramos skyrimo pokyčių kol kas nėra. „Teks rašyti prašymą, darbuotojai jį priims, patikrins duomenis registruose, įves į sistemą, tuomet per porą savaičių turėtų būti atsakymas dėl pinigų. Universalios išmokos turėjo palengvinti administracinę naštą, tačiau bent kol kas taip nenutiko“, – aiškino G.Paluckas. Tačiau tėvai bene labiausiai piktinosi tuo, kad valdantieji verčia juos tapti prašytojais. „Kai reikia mokėti mokesčius, jokių prašymų Petrui Petraičiui valstybė nerašo. Taip pat ji turėtų elgtis piliečio atžvilgiu – jeigu jau išmokos pristatomos kaip universalios ir valdantieji giriasi, kad teisę į jas turi visi vaikai, jos turi būti skiriamos automatiškai“, – kalbėjo asociacijos Nacionalinio aktyvių mamų sambūrio atstovė Rasa Žemaitė. Panašiai Seime aiškino ir liberalas Eugenijus Gentvilas. „Stebina toks požiūris, kad žmogus turi kreiptis, o tada geroji tetulė valdžia duoda pinigų. Tai galbūt nėra labai sudėtinga procedūra, bet kodėl pilietis turi ištiesti ranką ir prašyti?“ – stebėjosi parlamentaras. Nauda – toli gražu ne visiems SADM vadovybė tikino, jog tvarka keičiama siekiant sumažinti nelygybę tarp didesnes ir mažesnes pajamas gaunančių šeimų. Ministerija pateikė ir konkrečių pavyzdžių. Pavyzdžiui, šeima su dviem paaugliais, kai vienas tėvų uždirba 400 eurų, o kitas – 200 eurų, vietoj 45 eurų gaus 90. Nedirbanti motina su paaugliu vietoj 15,2 euro gaus 45,2 euro, daugiavaikė šeima, kurios tėvai gauna minimalius atlyginimus, vietoj 79 eurų kas mėnesį sulauks dvigubai daugiau. Bet jau vidutines pajamas gaunanti šeima ir toliau už kiekvieną vaiką gaus papildomus 30 eurų, tiktai ne pritaikius papildomą NPD, o paprašiusi jai skirti numatytus vaiko pinigus ir užpildžiusi reikiamus dokumentus. Užtat valstybės išlaidos smarkiai išaugs: šiuo metu vaiko pinigų tiesiogiai išmokama 34,4 mln. eurų, o dar 75 mln. eurų – pritaikius papildomą NPD. Pagal naująją tvarką, valstybė vaiko pinigams turės skirti 231,6 milijono eurų. Tiesa, biudžeto pajamos irgi pasistiebs, nes nuo kitų metų papildomas NPD už nepilnamečius jų tėvams nebebus taikomas. Už vienus mokės kiti R.Žemaitė neslėpė, kad Nacionalinis aktyvių mamų sambūris jau senokai siekė universalių išmokų vaikams, bet pastaroji valdžios reforma viską apvertė aukštyn kojomis. „Visą džiaugsmą apkartina papildomo NPD naikinimas ir šios naštos perkėlimas ant dirbančių šeimų pečių – ji atiteks tiems žmonėms, kurie ir taip oficialiai sumoka didžiausius mokesčius. Dabar dar turėsime papildomai susimesti vaikams, kurių tėvai ir taip gyvena lengvatinėmis sąlygomis“, – kalbėjo R.Žemaitė. Jos teigimu, turėjo būti surastas būdas vaiko išmokas finansuoti iš kitų šaltinių, o papildomas NPD tėvams neturėjo būti naikinamas, antraip tai anokia pagalba.

Pokyčiams Seime raginusi nepritarti socialdemokratė Rasa Budbergytė taip pat pažymėjo, kad sprendimu valstybė viena ranka duoda, kita atima. „Žadėjome, kad visiems duosime universalias išmokas, bet atėmėme galimybes dirbantiems žmonėms gauti papildomą NPD. O juk Vyriausybės pažadai buvo, kad šalia vaiko išmokų bus išlaikytas ir papildomas NPD“, – teigė parlamentarė. Viskas veikė puikiai Mokesčių ekspertės, konsultacijų bendrovės „Fidexperta“ vadovės Rūtos Bilkštytės teigimu, senoji tvarka puikiai veikė. „Tos mokesčių lengvatos, kurios pritaikomos visiems pagal vienodas taisykles, yra skaidresnės. Nusistovėjusi tvarka buvo ne tik skaidri, bet ir paprasta“, – sakė pašnekovė. Iki šiol tėvai, gaunantys pajamų ir mokantys mokesčius, pritaikius papildomą NPD gaudavo ir vaiko pinigus. „Tai padėjo ir kovoti su šešėliu, nes buvo paskata apskaityti didesnes gaunamas pajamas“, – teigė mokesčių ekspertė. Jos nuomone, nauja tvarka neduoda jokios papildomos naudos, o rūpesčių – per akis: anksčiau užtekdavo pažymą apie vaiką pateikti darbdaviui, o dabar tėvai turės dėl paramos kreiptis į savivaldybę, o ji – visus duomenis perduoti SADM. „Nežinau, kodėl buvo nuspręsta pereiti prie pašalpų skyrimo tvarkos. Gali būti, kad dalis vaikų iš viso liks be pinigų. Galbūt tas reikalavimas įvestas sąmoningai, žinant, jog dalis žmonių dėl psichologinių sumetimų nenorės eiti ir prašyti paramos, o dėl to vaiko išmokoms reikės skirti mažiau lėšų“, – samprotavo R.Bilkštytė.

Pokyčiai, kurie Lietuvos lauks nuo kitų metų

Vakar Seimas pritarė, kad nuo 2019 metų įsigalios naujas socialinės apsaugos išmokų atskaitos rodiklis – minimalus vartojimo poreikių dydis (MVPD). Šiuo metu jis būtų 238 eurai. Bazinė socialinė išmoka, dabar siekianti 38 eurus, negalės būti mažesnė nei 16 proc., šalpos pensija – 54 proc., tikslinės kompensacijos – 47 proc., o nuo kitų metų iki 122 eurų didėjančios valstybės remiamos pajamos – 50 proc. praėjusių metų MVPD. Darbdaviai bus įpareigoti ne visu etatu dirbančiųjų įmokas „Sodrai“ mokėti nuo ne mažiau kaip minimalios mėnesio algos. Išimtis bus taikoma tik trimis atvejais – jeigu darbuotojas būtų apdraustas pas kitą darbdavį, gautų senatvės ar netekto darbingumo pensiją arba būtų jaunesnis nei 24 metų. Dabar mokesčiai mokami nuo išmokamo atlyginimo. Individualių įmonių savininkai, mažųjų bendrijų, ūkinių bendrijų nariai, ūkininkai bei jų partneriai ir dirbantieji individualiai vienus metus nuo veiklos pradžios galės nemokėti socialinio draudimo įmokų. Kitais metais ūkininkų ir jų partnerių „Sodros“ įmokų lubos neturėtų viršyti 14 vidutinių šalies darbo užmokesčių (VDU) – 11 321 euro per metus, arba 943,4 euro per mėnesį. Šiemet šios lubos siekė 7 VDU – 5660 eurų per metus, arba 471,6 euro per mėnesį. Seimas paliko galioti 9 proc. pridėtinės vertės mokestį (PVM) centralizuotai tiekiamai šilumai. Toks tarifas galios kitais ir vėlesniais metais. Parlamentarai taip pat pritarė, kad 9 proc. PVM lengvata viešbučiams galiotų iki 2022 metų pabaigos. Nuo sausio lengvatinis 5 proc. PVM tarifas bus taikomas vaistams ir medicinos pagalbos priemonėms, kai šių prekių įsigijimo išlaidos bus kompensuojamos visiškai ar iš dalies. Taip pat lengvata lieka nekompensuojamiesiems receptiniams vaistams, brangesniems negu 300 eurų. Nuo 2018-ųjų kovo numatyta keisti akcizus: dyzelino akcizas didės nuo nuo 330,17 iki 347 eurų už 1 tūkst. litrų (Finansų ministerijos teigimu, litro kaina pakils 2 centais), o žemdirbių naudojamo dyzelino – nuo 21 iki 56 eurų (pabrangs 4 centais). Minimalus cigarečių akcizas nuo kitų metų kovo augs 5,4 proc. – iki 59 eurų, o kombinuotas – 6,7 proc. – iki 96 eurų už 1 tūkst. cigarečių. Akcizas už cigarus ir cigariles didės 12,1 proc. – iki 37 eurų. Gyventojų nekilnojamasis turtas (NT) nuo kitų metų bus apmokestinamas 0,5–2 proc. tarifais: 0,5 proc. mokesčio tarifas bus taikomas NT, kurio vertė – 220–300 tūkst. eurų, 1 proc. – 300–500 tūkst. eurų, 2 proc. – daugiau kaip 500 tūkst. eurų. Gyventojų turtas iki 220 tūkst. eurų ir toliau nebus apmokestinamas. (BNS)

lrytas.lt informacija

Komentarai

Komentarų nėra

Parašykite komentarą