Nuotraukos autorius: Laidos stop kadras

Pareigūnai įspėja: Lietuvą užplūdo eurų klastotės

Prie eurų jau įpratę prekybininkai praranda budrumą ir pinigus tikrina mažiau. Tuo tarpu pareigūnai įspėja apie vėl pasipylusias pinigų klastotes. Vien Kauno apskrityje dėl pinigų padirbinėjimo šiemet pradėta per du šimtus ikiteisminių tyrimų. Klastočių vis dažniau randama net ir stambiuose prekybos tinkluose. Padirbinėjami ne tik banknotai, rinkoje atsirado ir suklastotų euro monetų.

Kauno turguje kalbinti prekeiviai prisipažįsta, kad pinigus dėl galimo klastojimo akylai tikrino tik įvedus eurą. Tam buvo įsigiję net specialias priemones. Dabar tvirtina pinigus jau pažįstantys, tad ir tikrina rečiau. „Tuos flomasterius, pieštukus turite, galite parodyti?, – Kauno turgavietėje dirbančių žmonių teiravosi žurnalistė. – Nežinau, kažkur užmestas, užkritęs“.

„ Nelabai tikrinate?“ „Kai tik atsirado euras, tikrinome, o dabar jau atskiriame“, – pasakojo turgaus prekeiviai. Vieni sakė, kad užtenka tuo pieštuku pabraukti ir viskas aišku, kitiems užtenka ir nagu brūkštelėti.

Plūstelėjo klastotės Tačiau pareigūnai įspėja, kad prekybininkams praradus budrumą, padirbti pinigai vėl plūstelėjo į rinką. Lietuvoje šiemet pradėta beveik pusantro tūkstančio tyrimų. Kauno apskrityje šiais metais užfiksuota per 200 padirbtų pinigų atvejų. Dažniausiao padirbinėjamos 50-ies eurų kupiūros. Pareigūnai įspėja prekybininkus, būti itin budriems kai žmonės ketina pirkti mažos vertės prekių, o sumokėti nori didelės vertės pinigais. „Žiūrime, žiūrime, jei labai didelis banknotas – neimame“, – aiškino moteris, kuri sakė, kad neima pinigų, jeigu kupiūra – 200 eurų.

Klastotės prekybos centruose Pareigūnai sako, kad vėl pasirodžius pinigų klastotėms, padirbtų eurų dažniau randama ne pas smulkiuosius prekybininkus, bet didžiuosiuose prekybos tinkluose, vaistinėse. Tai, kad buvo atsiskaityta klastotais pinigais dažniausiai nustatoma per vėlai. Tuomet, , kai pinigai inkasuojami, atvežami į banką ar įnešami į bankomatą. „Jei įtariate, kad žmogus suklastotą pinigą pateikia, prašome prekybos centre jo negrąžinti tam žmogui ir neleisti nueiti, bet sulaikyti jį ir perduoti apsaugai ar pranešti policijai. Mes nustatysime, ar pinigas tikras. O gal tas žmogus jau eina ne į pirmą prekybos centrą ir platiną tą pinigą. O jei toks žmogus paleidžiamas, tai mes neturime i to asmens duomenų ir negalime to pinigo pasižiūrėti, ar jis blogas, ar ne“, – aiškino Kauno policijos ekonominių tyrimų skyriaus viršininkas Donatas Karalukas.

Klastoja ir monetas Rinkoje šiemet aptikta ne tik suklastotų banknotų, bet ir monetų. Pasitaikė rasti ir lietuviškų – su Vyčio ženklu. Iš pažiūros jų neatskirsi nuo tikrų. Tačiau pridėjus magnetą netikra moneta neprikibs. Daugiausia iš rastų padirbtų monetų – 50 centų. Jų nei tikrų, nei padirbtų magnetas netraukia. Tai, kad moneta netikra, nustato aparatai, klastotę išduota ir monetos briaunos raižymas.

„Europoje tokios monetos populiarios ten, kur galima nusipirkti įvairių gėrybių iš automatų, cigarečių, bilietų“, – sakė Lietuvos banko specialistė Ramunė Juzėnienė. Įtariama, kad į Lietuvą pinigų klastotės galėjo pateikti iš užsienio šalių – Rumunijos ar Bulgarijos. Dauguma su netikrais pinigais sulaikytų asmenų – asocialūs.

Kristina Karlonė , Tomas Šileikis, „Lietuvos ryto“ televizija

lrytas.lt informacija