Noriu. Vaclovas Matažinskas

Noriu metų daugiau dar sulaukti,
Noriu jaustis aš sveikas stiprus.
Laimės paukštę aš noriu pagauti –
Ji išslysta vis man pro pirštus...
 
Rodos viską turiu, yra visko:
Savo kiemas, kaimynai geri
Ir anūkų juokai nenutyla,
Ir šeimoje man visi mylimi.
 
Betgi trūksta kažko, dar vis trūksta –
Ir žmogus nežinai netgi ko...
Tavo mintys norams paklūsta
Rodos maža, nors yra visko.  
 
Ne, ne turtų ir laimės užtenka,
Pinigų irgi duonai turiu...
Gal minčių man gražių neužtenka?
Man atrodo, ne tą vis kuriu.
 
Ką sukurti ir ką aprašyti?
Meilę savo aš jau aprašiau.
Žmoguje noriu grožį matyti.
Apie gamtą mažai gal rašau?
 
Bet ar yra nors vienas poetas
(Gal per skambiai save vadinu?),
Kuris temas visas jau palietęs
Lauktų aplodismentų garsių?
 
Ar yra bent vienas aprašęs
Visa tai, kas gyvena širdy
Ir pasakęs, kad viską matęs,
Išgyvenęs jau viską savy...

Dar juk lieka nepabaigtos mintys –   
Laimės paukštė, kurios neturiu.
Ją pagauti turiu tokią viltį,   
Gal todėl nenustoju – kuriu.
 
Kai svajonę aš savo pagausiu,
Štai tuomet pasakysiu baigiau.
Laimės paukštę tuomet gal sugausiu,
O kol kas nesustoju – rašau...

Iš Vaclovo Matažinsko knygos "Apie viską iš širdies...", 2017 m. Autoriaus knygą platina pats autorius: Vaclovas Matažinskas.