Viskas išgalvota. Irutė Matažinskaitė - Lazickienė

Nuvargino gyvenimas mane.
Jausmus ir kūną,
Sielą, protą.
Išeisiu rudenį viena
Į kitą erdvę – išgalvotą.
 
Ir eisiu be kelių, takų.
Klamposiu pelkėm,
Plauksiu luotu,
Bet jau nebūsiu aš šita,
Kita aš būsiu – išgalvota.
 
Ir nieks manęs jau nepažins,
Pamiršus būsiu savo vardą.
Ir gal gyvenimas neskriaus,
Jei susirasiu laisvą erdvę.
 
Ir ten gyvensiu aš viena,
Su savo mintimis ir kūnu,
Su savo siela nuskriausta.
O jūs sakysit, taip nebūna.
 
Bet aš vis tiek jau išeinu
Į rudenį.
Basa, be palto.
Į kitą erdvę išeinu,
Nes čia man pasidarė šalta.

Iš Irutės - Matažinskaitės Lazickienės knygos "Aš renkuosi gyvenimą", 2018 m.

Komentarai

Komentarų nėra

Parašykite komentarą