Įamžintas Sapiegiškių kaimo tremtinių atminimas

Minint Lietuvos gyventojų pirmųjų masinių tremčių ir žudynių metinės, savaitgalį Sapiegiškių kaime taip pat įprasmintas ištremtų šeimų atminimas. Renginys prasidėjęs Šventomis Mišiomis, Kučiūnų Šv. Kazimiero bažnyčioje, persikėlė į kaimą, kur buvo pašventintas nuo šiol skaudžią praeitį primenantis akmuo su  iškaltomis ištremtų šeimų pavardėmis ir iškelta Lietuvos trispalvė.

Renginyje dalyvavo ir prasmingos idėjos sumanytojus sveikino Lazdijų rajono savivaldybės meras Artūras Margelis.  Jis teigė, kad nuolat turime prisiminti skaudžius trėmimo įvykius ir žmones, kurie kovojo už Lietuvos laisvę. Pasidžiaugė ištremtų šeimų giminaičiais, kurie puoselėja istorinę atmintį ir garbingai įprasmino tragiškus įvykius ateities kartoms. Rajono vadovas padėkojo idėjos sumanytojui Algirdui Petrauskui,   renginio vedėjai Danutei Petrauskienei įteikė kraštiečio Broniaus Kašaliono knygą „Dainavos partizanai“. Lazdijų rajono meras A. Margelis pagerbdamas išvežtas šeimas prie akmens padėjo gėlių ir uždegė žvakę.

 

Šis skaudžių įvykių paminklas įamžintas minint 70-ąsias metines, kuomet 1948 metais gegužės 22-23 dienomis iš Sapiegiškių kaimo išvežtos  Prano ir Anelės Petrauskų, Prano ir Stefanijos Romanų, Vlado ir Juzės Grigų bei Juozo ir Onos Grigų šeimos. Tų metų trėmimo operacija buvo pavadinta „Vesna“ („Pavasaris“). Maskvos planuose buvo numatyta ištremti 12 134 šeimas į Jakutiją (vėliau pakeista į Buriatijos-Mongolijos ASSR) ir Krasnojarsko kraštą. MGB pagal dažnai neraštingų vietos aktyvistų sudarytus papildomus sąrašus surinko dar keletą tūkstančių žmonių. Nesurinkus pakankamo skaičiaus sąrašuose įrašytų žmonių, į ešalonus buvo gabenamos saugumiečių ir kolaborantų iniciatyva atrinktos šeimos. Trėmė visus žmones, kuriuos rasdavo apsuptose sodybose: vaikus, be tėvų, tėvus be vaikų. Kareiviai ir stribai mėginančius pabėgti žmones šaudė. Kaip teigė Danutė Petrauskienė, Sapiegiškių kaimo gyventojai nebuvo nusikaltę ir nebuvo verti tokios žiaurios bausmės. Jie dirbo žemę, augino vaikus, labai mylėjo Lietuvą, buvo savo krašto patriotai. Tremtyje išsaugojo vaikų gyvybes bei puoselėjo lietuviškas tradicijas. Todėl jie verti pagarbos.

Kučiūnų parapijos klebonas Vytautas Sakavičius pašventino memorialinį akmenį, renginyje dalyvavusi kaimo bendruomenė ir išvežtųjų artimieji gėlėmis ir žvakių liepsnelėmis pagerbė tremtinių šeimų atminimą. Savo atsiminimais  dalijosi buvę tremtiniai, kurie grįžo į Lietuvą. Danutė Petrauskienė dėkojo idėjos sumanytojui A. Petraukui ir džiaugėsi, kad gausus būrys prisidėjo prie šios idėjos įgyvendinimo.  Lazdijų rajono savivaldybei už idėjos palaikymą ir dovaną – stiebą bei Lietuvos trispalvę, kuri plevėsuoja šalia akmens su iškaltomis ištemtų šeimų pavardėmis.  Už pagalbą organizuojant atminimo popietę dėkojo Lazdijų rajono savivaldybės merui A. Margeliui, už plevėsuojančią trispalvę dėkojo savivaldybės administracijos Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėjui Vytuoliui Valūnui,  už dovanotą akmenį tremtiniui Jonui Truskai, už pagalbą atgabenant akmenį į memorialinę vietą Jonui Slančiauskui ir visiems giminaičiams, kaimynams, tremtinių šeimų draugams kurie atvyko pagerbti žiaurių įvykių aukų.   

 

 

Komentarai

Komentarų nėra

Parašykite komentarą