Dovanėlė. Vaclovas Matažinskas

O kaip norėčiau dovanėlės,
Bet kas gi man ją dovanos?
Nuvyto šventės mano gėlės,
O kiek gi laukti reiks kitos?
Kad taip padėtų kas dėžutę,
Prie durų naktį, paslapčia...
Nereikia didelės - mažutę!
Svarbu nustebintų mane.
Sako suaugę - nesvajoja...
Svajoja, patikėkite manim,
Ir apie dovanas galvoja:
Užmiega jie su ta mintim.
Tikėkime, įvyks stebuklas
Ir jis įvyks tikrai, tikrai.
Šiandien pabūsiu aš mažiukas,
Gal dovaną, atsiųs sapnai...
O kaip norėčiau dovanėlės...

 

Iš Vaclovo Matažinsko facebook puslapio Vacys.

Komentarai

Komentarų nėra

Parašykite komentarą