Išeinu. Vaclovas Matažinskas

Išeinu, čia nieko nepalieku.
Duris visas paskui save aš uždarau.
Iš šio gyvenimo nenoriu nieko –
Gyventi tarp žmonių aš pavargau.
 
Užsidarysiu aš į mažą celę
Ir melsiuosi dienas, naktis...
Nuskyniau paskutinę savo gėlę.
Liks tik malda, dar liks viltis...

Gyvenime aš daug patyriau.
Gerų darbų aš nedariau, dariau blogų...
Aš sunkiai kartais kelią skyniau,
Lipau per galvas aš kitų.
 
Ir meilėje aš nebuvau pastovus,
Ne vieną širdį sudraskiau.
Norėjau pildyti tik savo norus,
Kitų aš norų nemačiau.
 
Mylėjau tik save, labai mylėjau,
Nepaisiau nuomonės kitų...
Nuskriaust kitus lengvai galėjau,
Jaučiausi tarp žmonių lyg tarp žvėrių.

Visur mačiau tiktai pavydą, priešus.
Galvojau, kad geriausias aš esu.
Atrodė, visi keliai turi būt tiesūs –
Nereikia vingių man jame jokių.

Aš supratau gal per vėlai, bet sužinojau,
Kokia yra gyvenimo tiesa.
Aš savo laisvę pats sau apribojau -
Mane išgelbės tiktai atgailos malda.
 
Jūs man atleiskit, jeigu galit.
Dabar aš melsiuosi už jus visus.
Kaltės bandysiu išpirkt bent mažą dalį...
Gal dar gyvena manyje žmogus?

Iš Vaclovo Matažinsko knygos "Apie viską iš širdies...", 2017 m. Autoriaus knygą platina pats autorius: Vaclovas Matažinskas.