Išnešk mane. Vaclovas Matažinskas

Išnešk mane, prašau, šiandien į lauką.
Pasiklausyti vėjo noriu aš.
Ten ant žolės padėk, nunešęs į palaukę.
Aš noriu glostyt lubinų žvakes.

Klausysiu tyliai žemė kaip alsuoja,
Kaip šnekas bitės tarp žiedų,
Kaip žolėje žali žiogai smuikuoja...
Nunešk mane. Gaila aš kojų neturiu...

Norėčiau žolę kojomis aš minti,
Skaičiuot akmenėlius upės dugne.
Šilan nuėjus uogų prisirinkti,
Bėgioti kaip ankščiau krantu basa.

Nunešk, kur smilgos vėjyje linguoja.
Į debesis žiūrėsiu aš baltus,
Kaip boružėlės žolėmis ropoja,
Kaip saulė šildo tėviškės laukus...

Ilgai sėdėsiu, gal per naktį liksiu.
Aš nusiprausti noriu rytmečio rasa.
Mane paliki vieną, aš nepyksiu.
Rūkas apgaubs mane švelnia skara.

Išnešk mane, prašau, šiandien į lauką...

Iš Vaclovo Matažinsko knygos "Apie viską iš širdies...", 2017 m. Autoriaus knygą platina pats autorius: Vaclovas Matažinskas.