Čia tėviškė. Vaclovas Matažinskas

Prie seno šulinio stovėjau,
Savos jaunystės aš gedėjau.
Jaunystės nebeliko, jau nėra...
Šulinys pagirdys dar mane.

Čia senas sodas, slyvos senos,
Pakrypęs tvartas ir pirtis sena,
Čia viskas man jaunystę mena
Tiktai jaunystės jau nėra.

Čia tėviškė, čia senas mūsų kiemas,
Prabėgo čia vaikystės mano dienos,
Čia pieną šiltą gėriau aš rytais,
Armonikos klausiausi vakarais.

Čia viskas taip pažįstama ir miela,
Tik gaila daug ko čia jau nėra  
Išnyko, sudūlėjo kas kapuos,
Tačiau širdis užmiršti man neduos:

Kokie čia buvo šaunūs vakarai,
Kvepėjo visas kaimas, žydėjo lubinai.
Svirpliai čia grojo, krito čia rasa,
Čia tėviškėlė, gimtinė čia mana.

Rytais per rūką būdavo brendi,
Lig pusės tu jame dingsti. 
Atrodo, debesim švelniai plauki –
Tarsi iriesi, o gal būt skrendi.

O vasarą ant šieno pamiegot,
Pro stogo skylę žvaigždutes skaičiuot.
Aplinkui kvapas neapsakomai gaivus
Ir miegas vaikiškas, ramus.

Neliko nieko, tik sukrypę pastatai,
Šulinys, vanduo jame skanus labai.
Aplinkui tylu, mirtina tyla,
Tik aidas mano žingsnių palydi mane.

Iš Vaclovo Matažinsko knygos "Apie viską iš širdies...", 2017 m. Autoriaus knygą platina pats autorius: Vaclovas Matažinskas.