Pasiklydusi nežinioje. Irutė Matažinskaitė - Lazickienė

Aš išėjau į nežinią
Ir ieškau savo kelio,
O vėjas atšiaurus.
Man šalta.
O dangau, prašau,
Užkurk ugnelę.

Ta nežinia
Mane jau žudo.
Šalčiu ji kausto mano kūną.
Ir vasarą, ir žiemą
Šaltis lyg žaltys
Manyje tūno.

Ar bus ugnis?
Ar pagailės manęs dangus?
Bet gailesčio nėra,
Į kūną skverbiasi lietus.

Aš į mintis savas
Tarsi į patalus sukuos.
Ir suprantu –
Nerasiu kelio atgalios.

Iš Irutės - Matažinskaitės Lazickienės knygos "Mano eilės - tai mano gyvenimas", 2018 m.

Komentarai

Komentarų nėra

Parašykite komentarą