Kai namai ištuštės. Vaclovas Matažinskas

Kai namai ištuštės,
Liksiu vienas... Gal ne?
Gal jausmai – nors tylės,
Bet manęs nepaliks.
 
Nepaliks atmintis,
Ji tarp sienų šitų,
Ir rusens dar viltis,
Kibirkštis – tarp pelenų.
 
Pelenai tų laiškų
Šiluma atsiduoda,
Aš juos rankom semiu,
Ieškau žodžių paguodos.
 
Nors ar verta sijoti,
Juk ten nieko neliko,
Ir neverta ieškoti,
Žodžių ten nebeliko.
 
Kai namai ištuštės,
Liksiu vienas... Gal ne,
Rodos, viskas tylės,
Bet širdis šauks tave.

Iš Vaclovo Matažinsko knygos "Aš meilę amžiną dainuoju...", 2018 m. Autoriaus knygą platina pats autorius: Vaclovas Matažinskas.

Komentarai

Komentarų nėra

Parašykite komentarą