Nuotraukos autorius: LR VRM.lt

Alytiškio Vaclovo Matažinsko eilės skirtos,didvyriškai ir pasiaukojančiai dirbusiems, atlikusiems savo pareigą ugniagesiams, gesinusiems gaisrą Alytuje

„Į PRAGARĄ“  Eilės skirtos,  didvyriškai ir pasiaukojančiai dirbusiems, atlikusiems savo pareigą ugniagesiams, gesinusiems gaisrą Alytuje


Į pragarą pravėrėte duris
Ir gavote liepsnos liežuvių kirtį,
Tikriausiai nusmelkė žiauri mintis,
Kad tik nereiktų, pragare šiame numirti.


Už dūmų uždangos šeima,
Tėvai, vaikiai, žmonos, bičiuliai,
Jums laikas ten sustojo, nesibaigė diena,
Jūs žvelgėt į akis ten, žiauriai mirčiai...


Naktys bemiegės ir vandens purslai,
Pajuodę akys, linksta kojos,
Prabėga pro akis, šeimos vaizdai...
Ir pagalvoji, ir dėl jų aukojuos.


Aukojotės tam pragare visi,
Kolegos į pagalbą iš svetur atvykę...
Ir viltį, saugojot savoj širdy,
Įveiksime, nedaug, nedaug jau likę...


Jums pagarba, didžiausia padėka,
Jūs didvyriai, ne pasakų, o realybės,
Bėda visų, jums tapo kaip sava,
Mes galvas lenkiame ir linkim jums stiprybės.
VACYS.

Komentarai

  • Gyvenimas Lietuvoje arba kaip tapti ministru...

    1973m. plius minus. Gimsti gražioje šeimoje. Tevas lenkas, mama lietuvė arba atvirkščiai. Gyveni, augi, mokaisi,kaip visi normalūs žmonės. Kartais pakrapštai nosį ir dedi pirštus i burna. Mokyklą baigi neblogai. Nusprendi studijuot. Na išsirenki specialybę. šiuo atveju - pedagogika. Mokaisi ot šiaip sau, begi iš paskaitų kai kada. Na, bet baigi... Tada ieškai darbo. Gauni mokytojo darbą Šalčininkuose. 5 metus dirbi, mokai, dar vis kartais krapštai nosi ir dedi pirśtus i burną. Bet pradeda visi užp..t, nes reikalauja visokių rezultatų, vaikai neklauso, reikia pildyt visokius popierius, o ir šiaip tingisi, ir kas čia visi tokie, kad man vadovautu. Stoji mokintis toliau, nes noresi kitiems pi...t prota, o ne kad tau ji pi.tu. Baigi filologija, edukologija ir kitokia logija. Kai tiek laipsnių ir specialybių, tau jau kaip tam taksistui tampa pajabat, niekas nebaisu. Stoji i partiją. Tampi, nelabai suprasdamas, kaip, kokio miesto rajono administracijos direktoriaus pavaduotoju. Ten nelabai ka rauki, bet jau už tave aukštesniu nelabai daug. Sedi kabinete. Dedi parašus, nors pusė parašų dedi nežinodamas ant ko, nes nelabai rauki. Dar vis pakrapštai nosi. Pasitaiko, įdedi pirštus su turiniu i burną. Duodi visiem pyzdi. Gyvenimas gražus... Partija eina i seimo rinkimus. Ir ble netiketai, partija laimi kelis mandatus, ir tu nieko neraukdamas, patenki i seima. Tampi politiku per vieną naktį. Džiaugiesi, dabar niekas negales pi...t proto. Aš - Valdžia. Sedi ten su visais, nutaisęs protingą veidą, bet realiai nerauki nieko. Krapštai nosį, balsuoji, ka liepia partija, o jei neliepia, spaudi bet ką, gi pokum, vienas balsas nieko nelems. Nes skaityt tų įstatymų projektus, kai vieną projektą sudaro keliasdešimt puslapių, kuriuose daug chui suprasi kokių žodžių, nelabai verta. O ir projetu tu ne vienas ir ne du. Tam ir yra padėjai. 5 kokie. Sedi toliau. Pirštas nosi. Pirštas burnoj. Praeina kadencija. Kažkiek patobulėjai. Bet realiai nerauki nieko. Partija gauna mandatų kituose rinkimuose. Vėl sedi, balsuoji, krapštai nosį. Tavo partija jungiasi i koaliciją. Dalinasi ministerijas. Ir ble nei iš šio nei iš to, tave deleguoja tapt vidaus reikalų ministru. TAVE. Tu nežinai, ka veiki seime, nieko nerauki politikoj, ir esi per viena žingsnį iki ministerijos. Its a fucking joke, antra kartą sako Adomaitis. Tave patvirtina. Ir tu ble ministras. Vidaus reikalų. Pokum, visi išbuvo ir tu išbusi, galvoji sau. Ateina trečiadienis. Alytuj - viena didžiausiu ekologinių katastrofų Lietuvoje per nepriklausomybę. Tu nereaguoji, nors tau padėjejai meto užuominas. Pastatai juos i vietą. Nes tu čia valdžia. Alytus dūsta. Tu krapštai nosi, pas juos užaidegė, patys ir uzgesins. Tau pradeda skambinet visokie premjerai, departamentai, zurnalistai, jau ir padejai griežčiau ragina imtis veiksmų, bet dar karta visus pastatai i vietą. Alytus šaukiasi pagalbos. Per 4 dienas Alytuje niekas nejuda. Meras tik pasileides plaukus laksto, tave iš jo ima juokas. Spaudimas dideja. Skambučiai nerimsta. Ir ble savaitgali tenka lekt i Alytu. Savaitgali. T.y per laisva dieną. Visai ble isnagleję dzūkai. Ten padarai uzdarą posedį, kad niekas negirdetu kaip nusisneki. Iš vietines aplikos apsaugos departamento, to pačio, kuris išdave leidimus šitai įmonei, tvirtina kad Alytuj pats tyriausias oras. Alytus dūsta, bet jei sako kad gaivu, kaip netikesi. Išklausai visus, dar duodi merui pyzdi, kad dega ir dar savaitgali. Bandai vaziuot i Vilnių, bet patarėjai liepia važiuot pasifotkit prie gaisravietės. Tu piktas, kad liepia, bet nuvarai. Pakui atsiims jie. Ten meras pajuodes, gaisrininkai pajuode. Visi pikti. Nesupranti, ko jie iš taves nori. Visi rekia, prašo pagalbos. Tau nepatinka, kai ant taves rekia, nes tu valdžia. O ir rekia neaisku ka per tuos respiratorius. Bandai tept slidę kuo greiciau, nes nera kuo ten kvepuot. Pagaliau tu vilniuj. Savo kabinete. Po dienos paskelbi kad gaisrą uzgesinai, nors pokui kad ugnis vietom atvira. Kadangi, meras reikśkia kritika, pasakai, kad savivaldybe pati dengsis nuostolius. Nes nu tu gi valdzia... ir gyvenimas tęsiasi...
  • Pagarba už rašinėlį
  • Vilma
    prieš 3 minučių
    Nerealiai patiko,šaunuolis,kodėl negalima pasidalint?

Parašykite komentarą