Sustok. Vaclovas Matažinskas

Sustok, prašau, aš supratau klaidas,
Kaip greitai ilgesys užvaldė,
Prašau tavęs, tu neklausyk manęs,
Aš supratau, prisiimu aš kaltę.
Galvojau, grožis – idealas tau,
O tu žmogaus, tu šilumos norėjai,
Aš tavyje praeivį gyvenimo mačiau,
O kad myliu, suprasti negalėjau.
Ilgai kentei, ilgai aš su tavim žaidžiau,
Aš prieš drauges norėjau tavimi gėrėtis,
Kad tu – ne žaislas, vėlai aš supratau,
Dabar turiu kentėt, kentėti ir gailėtis.
Sustok, prašau, aš tavo žaislas būsiu,
Nebūsiu išdidi, tiktai atleisk,
Sustok, ant kelių prieš tave nugriūsiu,
Žinau – kalta, sustoki ir nuteisk.

Iš Vaclovo Matažinsko knygos "Aš meilę amžiną dainuoju...", 2018 m. Autoriaus knygą platina pats autorius: Vaclovas Matažinskas.