Kartus medus. Vaclovas Matažinskas

Plaštakės margos, lyg mano mintys,
Po pievas laksto, liesdamos žiedus...
Sudužo mano laiminga būti viltys,
Ne toks saldus jau pienių tų medus.

O taip arti, atrodo, buvo mano laimė,
Bet kaip plaštakės spėriai nulėkė tolyn...
Medus apkarto, nevarva jau seilė,
Kartumas skverbiasi į širdį vis gilyn.

Neliko grožio, pienių ir plaštakių,
Neliko meilės ir šiltų jausmų...
Aš nežinau – gailėtis, pasakyti ačiū,
Kad širdyje nuo meilės man kartu.

Iš Vaclovo Matažinsko knygos "Aš meilę amžiną dainuoju...", 2018 m. Autoriaus knygą platina pats autorius: Vaclovas Matažinskas.