Tu mano Lietuva. Irutė Matažinskaitė - Lazickienė

Einu keliu ir negaliu nesigrožėti:
Žaliuojantys miškai ir mėlynas dangus,
Gėlėtu kilimu laukai nusėti
Ir ežero vanduo skaidrus.
 
Einu keliu ir negaliu nesigrožėti:
Gandralizdžiai ir šulinio svirtys prie namų,
Banguojantys javai už klėties
Ir garsas tėvo dalgio ašmenų.
 
Einu keliu ir negaliu nesigrožėti.
Jaučiu, kas dieną vis labiau tave myliu,
Esu aš tavo grožio pakerėta,
Mane svaigina mėtų kvapas prie gimtų namų.
 
Einu keliu ir negaliu nesigrožėti.
Tu – mano Lietuva. Ir aš tave myliu.

Iš Irutės - Matažinskaitės Lazickienės knygos "Tėvynę savo meile apkabinsiu", 2019 m.

Komentarai

Komentarų nėra

Parašykite komentarą