Gimtinė. Vaclovas Matažinskas

Kaip apsakyt, ką aš myliu?
Myliu piliakalnius, šilus.
Myliu, Dzūkija, aš tave, 
Nes tu gimtinė, tu sava...

Myliu aš ežerus, upes,
Gimtinės miestus, jų gatves,   
Sodybas kaimų pamirštų,
Myliu aš žmones paprastus.

Žydėjimą, laukų gėles
Ir skambias liaudiškas dainas.
Myliu, kai verda katile
Riebi lietuviška sriuba.

Myliu raugintus agurkus,
Ir storus vėdarus skanius.
Myliu aš kaimiškas bandas,
Ant laužo bulves iškeptas.

O cepelinus kaip myliu!
Gyvent be jų aš negaliu...
O kur dar karka iškepta,
Arba šaltiena išvirta...

Garuoja bulvės jau pietums,
Aš šaukštą didelį imu,
Na ir su rūgpieniu šaltu,
Žinai, broleli, kaip skanu.

Na ir samanę aš myliu,
Dzūkų samanė - tai gardu...
Stikliukas juk geros, drūtos
Dar nepamaišė niekados.

Myliu todėl, kad aš myliu...
Ką dar pridurti aš galiu?
Žinai, kodėl myliu tave?
Nes aš gimiau ir augau čia...
 
Iš Vaclovo Matažinsko knygos "Apie viską iš širdies...", 2017 m. Autoriaus knygą platina pats autorius: Vaclovas Matažinskas.

Komentarai

Komentarų nėra

Parašykite komentarą