Nepavark, širdie. Irutė Matažinskaitė - Lazickienė

Apie tave rašyti man sunkiausia,
Juk niekad nerašiau apie tave.
Nors ir žinau, tu man reikalingiausia,
Nors ir žinai, tu visad manyje.

Tu vis skubi, tu niekad nesustoji,
Tu nei sekundei neatsikvepi, nepavargsti.
Todėl kasryt aš Dievui padėkoju,
Kad tu manęs nepalieki.

Šiandien rašyt apie tave panorau,
Išaukštinti tave, nes su tavim aš gyvenu.
Ir jei kalbėt apie tave aš negalėčiau,
Tai reikštų, kad tavęs jau neturiu.

Tai reikštų – pavargai.
Staiga sustojai.
Tai būtų viskas – pabaiga.
Todėl prašau, širdie,
Tu plaki, nesustoki,
Nes tu – gyvybė mano,
Mano tu gyvenimo tąsa...

Iš Irutės - Matažinskaitės Lazickienės knygos "Mano eilės - tai mano gyvenimas", 2018 m.