Viskas išgalvota. Irutė Matažinskaitė - Lazickienė

Nuvargino gyvenimas mane,
Jausmus ir kūną,
Sielą, protą.
Išeisiu rudenį viena
Į kitą erdvę - išgalvotą.

Aš eisiu be kelių, takų,
Klamposiu pelkėm,
Plauksiu luotu,
Bet jau nebūsiu aš šita,
Kita aš būsiu - išgalvota.

Ir nieks manęs jau nepažins,
Pamiršus būsiu savo vardą.
Ir gal gyvenimas neskriaus,
Jei susirasiu laisvą erdvę.

Ir ten gyvensiu aš viena,
Su savo mintimis ir kūnu.
Su savo siela nuskriausta,
O jūs sakysit taip nebūna.

Bet aš tikrai jau išeinu.
Į rudenį.
Basa, be palto.
Į kitą erdvę išeinu,
Nes čia man pasidarė šalta.

Irena M.L.

Irutė Matažinskaitė Lazickienė facebook paskyros

Komentarai

Komentarų nėra

Parašykite komentarą