Tikėkim. Irutė Matažinskaitė - Lazickienė

Ko liūdi, liepa, vieniša palaukėj?
Ar gaila tau lapelių vėjo nuplėštų?
Kamieną savo vis dengi nuogom šakelėm,
Lyg neviltį paslėpt norėtum nuo žmonių akių.

Tu primeni man motiną lietuvę,
Į kelią išlydėjusią savus vaikus.
Jos akys jau nuo ašarų išdžiūvę,
Nes jie kaip tavo lapai išpustyti po nežinomus kraštus.

Bet aš tikiu, kad vėl pavasarį
Naujais lapeliais liepos šakos pasipuoš.
Tikėkit, motinos, ir jūs vaikai suras takelį,
Kuriuo sugrįš namo, kai pasiilgs gimtinės mylimos.

Iš Irutės - Matažinskaitės Lazickienės knygos "Tėvynę savo meile apkabinsiu", 2019 m.