Ainam, bobula. Vaclovas Matažinskas

Ainam, bobula, sodan pasėdėsim,
Kap paukšciai poruojas abudu žūrėsim,
Mum jau ne čėsas, mum jau vėlu,
Klausysim mažukų paukštukų giesmių.
Menu aš, bobula, jauni kadu buvom,
Kap šokiuosna valsus abudu mes siuvom,
In atlaidus, būdavo, rozu mes važuojam,
Atgal, būcinai, kur laukuosna sustojam.
Meilį abudu dobiluosna mes sukėm,
Paskum suskabinį žūrėjom mes upėn,
Kap vandenukas cykiai sruvena,
– Mano daiktukas viskų dar mena...
Aik jau tu, dziedai, daiktukų jis turi,
Anksciau gal galėjai kabyc tį kepurį,
Dartės skūrukės galukas tį liko,
Ar dar neturi tu kalbėc kų nor kito?
Jaunas buvai, o dartės papuvis,
Dzyrba gerai cik tavo liežuvis,
Ainam stubon, šalta jau daros,
Žūrėk, gi nušals ir tavo tas galas.
Blynų bulbinių vakarienei paskepsim
Ir su smetonu juos pasitepsim,
Nu, o paskum laškon sulysim,
Vienas kitam kuprų kasysim...
 
Iš Vaclovo Matažinsko knygos "Dzyvai an margo svieto", 2019 m.