Kaimo kryžius. Irutė Matažinskaitė - Lazickienė

Pakrypęs kryžius stovi šalia kelio,
Jau nėra tų, kurie jo amžių atsiminti gali,
Jo nepalaužė vėtros, nenugriovė vėjai,
Galbūt todėl, kad žmonės jo galia tikėjo.
 
Ir iki šiol dar tiki, pasimelsti čia ateina,
Jeigu širdy ar sieloj neramu,
Jeigu nežino, kokį kelią pasirinkti
Ir kaip keliauti tuo keliu.
 
Čia milijonus kartų kreiptasi į Dievą
Ir keliais eita apie jį ratu,
Kiek žodžių nevilties, kiek ašarų upelių
Sugėrei į save, medinis kryžiau, tu?
 
Esi šio kaimo simbolis gražiausias,
Tikėjimą praradusių – viltis,
Čia prie tavęs mes meldžiamės Aukščiausiam
Ir tikime, kad mus išgirsta Jis.
 
Tu mūs slapčiausias nuodėmes pažinęs,
Galbūt nuo jų gausos ir palinkai.
Visi mes tikime, kad nei audra, nei vėtra
Tavęs dar nepalauš ilgai ilgai...

Iš Irutės - Matažinskaitės Lazickienės knygos "Tėvynę savo meile apkabinsiu", 2019 m.