Ar gyrsiu, ar keiksiu. Vaclovas Matažinskas

Bėga metai, bėga dzienos,
O namuosna aš vis vienas,
Vištos, paršai, kralikai...
Kur paci, o kur vaikai?
Dzievas nedavė pacios
Man gražios, drūtos, sveikos,
O gal pac jos neieškojau,
Čėsų ūkėn aš teriojau.
Visi linksminos, o aš ariau,
Kiaulėm ėdalų daviau,
Vištos rėkė – lasinau,
Karvei bulių parvediau.
O kur bitių kelmų desėtkas,
Kiemų prižiūrėc, kad būt parėtkas
Karvės melšc ir tvartų mėšc,
Avižas, rugius pasėc.
Darbo yra – sūrius spaudziu,
Agurkus, kopūstus raugiu,
Viskų vienas, viskų pac,
Žmonės gailis nat manį:
Skaito, Vikciau, bobos raikia,
Ji ir šilumų suteikia,
Ir darbuos lyčnu ranku
Dziaugsiesi tu visadu.
Aik ieškoc, gal kokių rasi,
Vietos yr, trobon parvesi,
Dzievas duos dar jum vaikų,
Metų tu gi nesenų.
Penktų dešimcį pradėjai,
Kų matei, kų tu turėjai,
Ciktai ūkė, cik mėšlai,
Kadu šokiuosna buvai?
Nu, pamislinau, gana,
Va, rytoj bus subata,
Aš išprausiu savo kūnų,
Sušukuosiu aš kaltūnų,
Trauksiu rūbus aš naujus,
Čeverykus navatnus,
Aisiu šokiuosna, gana,
Maž papuls kokia pana,
Tegu bus ir nedaili,
Bile būtų ji darbšci,
Susgyvensim, sustupėsim,
Mažu laimį apturėsim...
O kap bus, dar aš nežnau,
Parašysiu jum vėliau,
Kap iš šokių aš paraisiu,
Juos ar gyrsiu aš,
Ar keiksiu...

Vaclovo Matažinsko knygos "Dzyvai an margo svieto", 2019 m.

Komentarai

Komentarų nėra

Parašykite komentarą