Gyventojų rekomendacija Alytaus miesto ateities kūrimui: kalbėtis, tartis, klausytis ir išgirsti

Rengiant Alytaus miesto strateginį plėtros planą iki 2030 metų, š. m. gegužės 19–20 dienomis, naudojant nuotolinei komunikacijai skirtą platformą, buvo atliktas kokybinis tyrimas –  suorganizuotos Alytaus gyventojų grupinės diskusijos apie gyvenamąją aplinką, miesto plėtros prioritetus ir lūkesčius. Tyrimu siekta išsiaiškinti Alytaus miesto gyventojų nuomonę, siūlymus bei įžvalgas apie strateginės plėtros prioritetus mieste: kas yra nuveikta iki 2020 m., kokias problemas dar reikėtų spręsti, kokie yra Alytaus gyventojų lūkesčiai ir 2021–2030 metų vizijos.

Grupinėse diskusijose dalyvavo 18 informantų: Alytaus miesto seniūnaičiai, švietimo, kultūros, sporto, socialinės rūpybos, jaunimo reikalų, NV organizacijų/draugijų/asociacijų atstovai, moksleiviai bei aktyvūs vietos bendruomenės nariai. Jie savo nuomonę išsakė 6 temomis: aplinkos apsaugos; ekonominės ir verslo aplinkos; urbanistinio planavimo ir infrastruktūros; socialinės aplinkos, švietimo, kultūros ir sporto; viešojo sektoriaus.

Tyrimo ataskaitoje nurodoma, kad vertindami miesto aplinką, grupių dalyviai džiaugėsi mieste vyraujančia žaluma, draugiška bendruomene, tačiau išskyrė ir trūkumų: pagrindinė kliūtis, pasak diskusijos dalyvių, yra susisiekimo nebuvimas, nes visi reikšmingiausi komunikaciniai projektai aplenkia Alytų. Diskusijų metu buvo rekomenduojama didinti rengiamų projektų prieinamumą visiems bendruomenės nariams, taip pat bendruomenes į sprendimų priėmimo procesą įtraukti nuo pat pradžių, o ne jam besibaigiant. Kuriant strateginę miesto ateitį skatinama orientuotis į Alytaus, kaip šeimos miesto, kūrimą.

Nagrinėjant ekonominės ir verslo aplinkos temą, grupinės diskusijos dalyviai išskyrė, kad Alytaus miestui yra reikalingos investicijos, komunikacija su nacionaliniais ir užsienio investuotojais. Tyrimo metu išaiškėjo, kad alytiškiai yra linkę orientuotis į draugišką aplinkai verslą, o aplinkos saugojimą išskiria kaip būtiną gamybinės veiklos faktorių. Diskusijos dalyviai pataria skatinti vidutinį ir smulkųjį verslą; jaunimo, vyresnio amžiaus žmonių, žmonių su negalia integraciją į verslą, darbo rinką.

Tyrimo dalyviai, išsakydami asmeninę nuomonę apie švietimą ir su juo susijusius pokyčius Alytuje, išskyrė subalansuotos švietimo sistemos, neformaliojo švietimo, emocinės ir psichologinės pagalbos, įtraukiojo švietimo vystymo svarbą. Vertinant kultūros sritį išsakyta pastaba, jog jaunimas turėtų būti įtraukiamas į sprendimų priėmimą, o į išsakytą nuomonę būtinai atsižvelgiama. Bendrai kultūros paslaugų kokybė vertinama teigiama, tačiau išreikštas didesnio įvairių renginių skaičiaus poreikis. 

Vertinant miesto infrastruktūros vystymo ir socialinių reikmių kryptis, gyventojams nerimą kelia miesto architektūrinis planavimas, formuojamas bendras vaizdas bei stilius. Tyrimo dalyvių nuomone, mieste stokojama ir mažosios architektūros elementų – jie galėtų pagyvinti miestą, padarytų jį patrauklesnį, išraiškingesnį. Grupinių svarstymų metu pastebėta, kad alytiškiams atliekų tvarkymo problema yra aktuali, tačiau gyventojai išreiškė susirūpinimą, kad situacija beveik nesikeičia.

Šio tyrimo rezultatai bus naudojami siekiant sustiprinti atlikto Alytaus miesto gyventojų kiekybinio tyrimo įžvalgas, tokiu būdu į strateginio plėtros plano kūrimą įtraukiant miesto gyventojų pastabas ir lūkesčius. 

Su kokybinio tyrimo ataskaita galite susipažinti čia. 

AMS, Strateginio plėtros plano rengėjų informacija