Seimas svarstys Baudžiamojo kodekso pataisas, griežtinančias atsakomybę už aplinkai padarytą žalą

Antradienį Seimas po pateikimo pritarė Aplinkos ministerijos parengtoms Baudžiamojo kodekso pataisoms, tiksliau apibrėžiančioms aplinkosauginius pažeidimus, kurie būtų laikomi baudžiamąja veika. Šie pakeitimai sudarys galimybę taikyti baudžiamąją atsakomybę už gamtai padarytą didelę žalą, kurią sukėlė Baudžiamajame kodekse apibrėžti šiurkštūs, sisteminiai aplinkos apsaugos reikalavimų pažeidimai.

„Siūlomus pokyčius inspiravo sisteminiai nusižengimai tvarkant atliekas. Įmonių, dirbančių šešėliniame versle nestabdo nei automobilių konfiskavimas, nei pakartotinė administracinė atsakomybė. Kol baudžiamoji atsakomybė nėra aiškiai apibrėžta, vyrauja nebaudžiamumas už aplinkosauginius pažeidimus, mes negalime užkardyti tokių nusikaltimų. Todėl norime aiškiai apibrėžti didelę žalą aplinkai, nurodant konkrečius atliekų kiekius ir įvertinant ją finansine verte“, – pristatė Baudžiamojo kodekso pataisas aplinkos ministras Simonas Gentvilas.

Siūloma nustatyti konkrečią žalos aplinkai dydžio ribą, nuo kurios žalą sukėlę aplinkosauginiai pažeidimai laikomi baudžiamuoju nusikaltimu – 400 MGL (19 600 eurų). Baudžiamoji atsakomybė būtų taikoma ir tais atvejais, kai vykdant neteisėtą veiką į aplinką išmetama daugiau kaip 0,1 tonos pavojingųjų cheminių medžiagų, daugiau kaip 5 tonos pavojingų atliekų, daugiau kaip 10 tonų nepavojingų atliekų.

Šie pakeitimai padės aplinkosaugos srityje tiksliau kvalifikuoti nusikalstamas veikas, patraukti teršiančius asmenis baudžiamojon atsakomybėn ir prisidės prie naujų pažeidimų užkardymo.